Draudžiamų susitarimų dalyviams – mažiau galimybių išvengti atsakomybės, aiškesnis atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo procesas

Triniti

2020 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba priėmė du nutarimus, kuriais atnaujintos Draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklės (toliau – Draudžiamų susitarimų baudų taisyklės), taip pat priimtos naujos – Bendradarbiavimo su kitų Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos ar kitomis kompetentingomis institucijomis taisyklės (toliau – Bendradarbiavimo taisyklės). Abu šie teisės aktai priimti įgyvendinant naujausius, 2020 m. birželio 25 d. Konkurencijos įstatymo pakeitimus. Pastaraisiais, be kita ko, buvo išplėstos Konkurencijos tarybos teisės ir įgaliojimai, siekiant veiksmingesnio vidaus rinkos veikimo ir įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus. Visi minėti pakeitimai įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d.

Svarbiausi pakeitimai:

  • detalizuota ir atnaujinta prašymų atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateikimo ir nagrinėjimo tvarka,
  • patikslinti reikalavimai tokiems prašymams teikti,
  • apibrėžtos kai kurios naujos sąvokos,
  • palengvintas institucijų susižinojimas, kai asmuo neturi gyvenamosios vietos ar buveinės Lietuvoje,
  • aptartas bendradarbiavimas atliekant tyrimo veiksmus kitų valstybių teritorijoje,
  • lanksčiai aptartas kalbos vartojimas,
  • Konkurencijos tarybai suteikti platesni įgaliojimai bendraujant su kitų ES valstybių narių institucijomis, siekiant greitesnio sprendimų priėmimo ir vykdymo.

Toliau – išsamiau apie visus pakeitimus.

Praktikoje tikimasi teigiamo poveikio, Konkurencijos tarybai tinkamai naudojantis platesnėmis, tačiau tuo pačiu aiškiau reglamentuotomis teisėmis ir įgalinimais. Ūkio subjektams, kurių teisės pažeidžiamos draudžiamais susitarimais, bus galima tikėtis greitesnio sprendimų priėmimo ir vykdymo, kurio nestabdytų biurokratinės kliūtys. Be to, bus galima paprasčiau taikyti baudų švelninimo programas, o tai, tikėtina, paskatins rinkos dalyvius pranešti apie neteisėtus susitarimus.

Draudžiamų susitarimų baudų taisyklėmis apibrėžtos kelios naujos sąvokos. Susitarimo iniciatoriumi laikomas ūkio subjektas, kuris ėmėsi veiksmų, kad panaudodamas spaudimą priverstų kitą asmenį sudaryti draudžiamą susitarimą, prie jo prisijungti arba tęsti dalyvavimą jame. Tokio spaudimo formos įvairios: fizinė, psichologinė prievarta, grasinimas ją panaudoti, turto sunaikinimas ar sugadinimas, šantažas, ekonominis spaudimas, kuris gali nulemti išstūmimą iš rinkos, ir pan. Visgi spaudimo nebus, jeigu tik sumažės pelno marža, bet nebus išstūmimo iš rinkos. Pažymėtina, kad iniciatorius negali būti atleidžiamas nuo baudos už dalyvavimą draudžiamame susitarime, tuo tarpu tas ūkio subjektas, kuris organizavo, koordinavo draudžiamą susitarimą ar padėjo jį sudaryti, baudos gali išvengti.

Viena iš pagrindinių sąlygų atleidimui nuo baudos išlieka būti pirmam iš draudžiamo susitarimo dalyvių, kuris pateikė Konkurencijos tarybai reikiamą informaciją ir įrodymus. Tuo tikslu Draudžiamų susitarimų baudų taisyklėse įvesta dar viena įdomi ir nauja sąvoka – žymeklis. Juo pareiškėjui laikinai rezervuojama vieta eilėje dėl atleidimo nuo baudos ar baudos sumažinimo. Žymeklio paskirtis – suteikti pareiškėjui laiko pateikti prašymą bei surinkti reikiamą informaciją ir įrodymus.

Konkurencijos įstatymo pakeitimais ir Draudžiamų susitarimų baudų taisyklėmis taip pat siekta reglamentuoti ūkio subjektų junginių veiklą. Aiškumo dėlei taisyklėse nustatyta, jog susitariantiems subjektams nebus galimybės piktnaudžiauti atleidimu nuo baudos ar jos sumažinimu – kelių ūkio subjektų bendri prašymai dėl atleidimo nuo baudos ar baudos sumažinimo nebus priimami.

Kreipiantis į Konkurencijos tarybą dėl baudos sumažinimo, reikia pateikti didelę pridėtinę vertę turinčius įrodymus, siekiant įrodyti pažeidimą. Konkurencijos taryba paaiškina, kad vertingesni yra tie įrodymai, kurie atsirado draudžiamo susitarimo laikotarpiu, o ne po jo, taip pat tiesioginiai įrodymai, o ne netiesioginiai. Kita vertus, jeigu pateikta informacija ir įrodymai, patvirtinantys papildomus faktus, lemia didesnės baudos skyrimą susitarimo dalyviams, tokiu atveju Konkurencijos taryba nedidins baudos tokius įrodymus pateikusiam ūkio subjektui.

Nieko naujo, tačiau verta priminti, kad išlieka galimybė anonimiškai kreiptis į Konkurencijos tarybą, siekiant gauti išankstinę neformalią bendro pobūdžio konsultaciją dėl atleidimo nuo baudos ar baudos sumažinimo sąlygų. Ši konsultacija gali būti teikiama ūkio subjektui anonimiškai, todėl ir Konkurencijos tarybai, ir ūkio subjektui nesukuria jokių teisių ir pareigų, susijusių su konkrečiais prašymais ar tyrimais. Konsultacijos teikiamos telefonu, elektroniniu paštu ar Konkurencijos tarybos patalpose.

Siekiant palengvinti bendradarbiavimą su kitų ES valstybių narių institucijomis, Konkurencijos įstatymo pakeitimu ir Bendradarbiavimo taisyklėmis sureguliuotos informavimo, taip pat priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo procedūros. Palengvintas institucijų susižinojimas, kai asmuo neturi gyvenamosios vietos ar buveinės Lietuvos Respublikoje, taip pat jeigu žinomu adresu Lietuvoje nepavyksta įteikti dokumento.

Teisėje turėtų galioti principas, kad svarbu ne bausmės dydis, o jos neišvengiamumas. Tuo tikslu nustatyta, jog Konkurencijos taryba turi teisę už Lietuvos teritorijos ribų prašyti priverstinai išieškoti jos paskirtą baudą ir palūkanas, kai vykdymo procese paaiškėja, kad ūkio subjektas neturi pakankamai turto Lietuvos Respublikoje, tačiau yra žinių, kad turto yra kitoje ES valstybėje narėje.

Lanksčiai aptartas ir kalbos vartojimas. Bendradarbiavimo taisyklėse numatyta, kad prašymai teikiami kitų ES valstybių narių oficialiąja kalba arba kita kalba, dėl kurios naudojimo Konkurencijos taryba susitaria su kitos ES valstybės narės institucija. Kadangi Konkurencijos tarybos darbuotojai paprastai gerai moka anglų kalbą, tikėtina, kad praktikoje dažniausiai bus vartojama būtent ši kalba, siekiant paspartinti komunikaciją ir reikiamų veiksmų atlikimą.

Bendradarbiavimo taisyklėse aptartos ne tik Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos teisės teikti prašymus dėl informavimo ar dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, tačiau ir atitinkamos kitų ES valstybių narių teisės Lietuvos Respublikoje.

Įdomu tai, kad Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba kitos ES valstybės narės institucijos sprendimo dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo vykdymą perduos Lietuvos antstoliams. Antstoliai baudą ir palūkanas išieškos į Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos sąskaitą, o tada ji, atskaičiusi patirtas išlaidas, perves išieškotas sumas prašymą dėl priverstinio išieškojimo pateikusiai kitos ES valstybės narės konkurencijos institucijai.

Aptartas ir bendradarbiavimas atliekant tyrimo veiksmus kitų valstybių teritorijoje. Pvz., kai Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos darbuotojai dalyvaus atliekant tyrimo veiksmus ne Lietuvoje, jie turės veikti prižiūrimi kitos ES valstybės narės konkurencijos institucijos pareigūnų.

Aptarti teisės aktų pakeitimai ir naujos nuostatos suteikia daugiau aiškumo ir teisinio tikrumo. Atitinkamai, numatoma teigiama įtaka verslui, veiksmingesnė konkurencija bei jos užtikrinimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *