Geros žinios skolininkams – paskolos sutarties nevykdymo kaina tikėtinai bus mažesnė

Triniti

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 suformavo naujas palūkanų skaičiavimo ir taikymo taisykles pagal neįvykdytas kredito sutartis. Priimtas išaiškinimas neabejotinai aktualus tiek kreditoriams, tiek paskolų negrąžinantiems skolininkams.

Palūkanų už suteiktą paskolą mokėjimas yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga. Paprastai procentine verte nuo kredito sumos išreiškiamas mokestis už naudojimąsi pinigais, kitaip tariant – pinigų skolinimosi kaina, yra vadinamosios pelno (mokėjimo) palūkanos. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju kreditorius gali pagrįstai tikėtis  atgauti savo paskolintą sumą ir atlygį  – mokėjimo (pelno) palūkanas už skolinimą.

Remiantis šia taisykle ilgainiui buvo susiklosčiusi praktika reikalauti iš paskolos gavėjų paskolos sutartyje įtvirtintų pelno palūkanų iki tol, kol pinigai bus faktiškai grąžinti kreditoriui. Taigi, kreditoriui nutraukus paskolos sutartį prieš terminą dėl to, kad skolininkas jos nevykdo, arba negrąžinus paskolos iki sutartyje numatyto jos galiojimo pabaigos, kreditoriai reikalaudavo negrąžintos paskolos, sutartyje įtvirtintų mokėjimo palūkanų, skaičiuodami jas iki pat faktinio paskolos grąžinimo momento, o taip pat dar ir kompensuojamųjų palūkanų (delspinigių) už piniginės prievolės vykdymo terminų praleidimą, priteisimo. Neretai susiklostydavo situacijos, kuomet nuo pasibaigusios paskolos sutarties termino iki faktinio lėšų grąžinimo kreditoriui momento tokiu būdu skaičiuojamų palūkanų suma tapdavo artima ar net viršydavo paskolos sumą.

Lietuvos  Aukščiausiasis Teismas 2020-05-25 priimtoje nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020 išanalizavęs tiek mokėjimo, tiek kompensuojamųjų palūkanų paskirtį ir teisinę jų prigimtį nurodė, kad tokia palūkanų reikalavimo praktika yra ydinga, viršijanti teisėto lūkesčio gynimo ribas ir pateikė kelis esminius išaiškinimus, keičiančius aukščiau aprašytą modelį:

  • Kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas už pinigų skolinimą tol, kol galioja paskolos sutartis, teisine prasme yra traktuotinas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūrą.
  • Jei skolininkas pažeidžia paskolos grąžinimo terminus, galiojant paskolos sutarčiai kreditorius turi teisę reikalauti tiek paskolos sutartyje numatytų pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų už terminų praleidimą, sumokėjimo.
  • Nebegaliojant paskolos sutarčiai, pradeda galioti civilinę atsakomybę dėl sutarties nevykdymo reglamentuojančios teisės normos.
  • Kompensuojamosios palūkanos dėl piniginės prievolės vykdymo terminų pažeidimo yra civilinės atsakomybės forma. Tokiu būdu, kompensuojamosiomis palūkanomis užtikrinamas minimalių kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl laiku neatgautų paskolintų piniginių lėšų, atlyginimas.
  • Kai paskolos sutartyje numatytas konkretus kompensuojamųjų palūkanų už terminų praleidimą dydis, taikomas būtent jis. Kitu atveju, galima reikalauti civiliniame kodekse numatytų 5 % dydžio metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Jei abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – galimas  6 %  dydis.
  • Jei šios kompensuojamosios palūkanos pilnai nepadengia faktinių kreditoriaus patirtų nuostolių, kreditorius gali reikalauti ir tokių nuostolių atlyginimo, tačiau tam bus taikomos bendros civilinės atsakomybės taikymo taisyklės, t.y. kreditoriui teks bendra tvarka įrodyti tokių nuostolių faktą, dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų skolininko veiksmų (savalaikio paskolos negrąžinimo) ir jo patirtų nuostolių.
  • Po paskolos sutarties nutraukimo kreditoriui reikalaujant ir kompensuojamųjų palūkanų, ir jas viršijančių nuostolių, t. y. negautų pelno palūkanų, kurios skolininkui tinkamai vykdant paskolos sutartį būtų susidariusios iki paskolos sutarties pabaigos – net juos įrodžius kreditoriui galės būti priteisiama tik didesnioji iš reikalaujamų sumų, o ne abi.

Taigi, iš esmės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas yra palankesnis skolininkams nei kreditoriams, nes apriboja pelno (mokėjimo) palūkanų skaičiavimo galimybę po paskolos sutarties pasibaigimo. Tai reiškia, kad po šios nutarties galimos paskolos sutarties nevykdymo kaina tikėtinai bus mažesnė.

Esant tokiam aktualiam kasacinio teismo išaiškinimui, kreditoriams tampa itin svarbu tinkamai sutartyse apsibrėžti tiek kompensuojamąsias, tiek pelno (mokėjimo) palūkanas, o kreipiantis į teismą – tinkamai suformuluoti teisinius reikalavimo pagrindus ir pagrįsti reikalaujamas palūkanų, delspinigių ir nuostolių sumas.

Kilo klausimų? Susisiekite su Agne Varneliene agne.varneliene@triniti.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *