5 klaidos, kurių turėtų vengti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos

Triniti

„Secure Nordic Payments“, UAB (dar žinomai kaip Mistertango) 2020-05-14 Lietuvos banko Priežiūros tarnyba vėl skyrė baudą. Šį kartą bauda skirta už įvairius Mokėjimų įstatymo pažeidimus, susijusius su mokėjimo operacijų vykdymu; baudos dydis siekia 22 000 Eur. Mistertango jau buvo bausta 2019 m. spalio mėn. už įvairius Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus; tuomet buvo skirta rekordinio dydžio bauda – 245 050 EUR..

Peržiūrėjus Lietuvos banko Priežiūros tarnybos taikytas sankcijas per pastarąjį gerą pusmetį, akivaizdu, kad Lietuvos banko požiūris į elektroninių pinigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) atitikties reikalavimų vykdymą griežtėja. Pagrindinės sritys, kurioms didžiausią dėmesį turėtų skirti tiek siekiančios gauti veiklos licenciją, tiek jau ją turinčios ir veiklą vykdančios EPĮ ir MĮ, yra klientų lėšų apsaugos, kapitalo rodiklių bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų vykdymas. Vykdant veiklą taip pat svarbu Lietuvos banko Priežiūros tarnybai teikti tikslias ir teisingas ataskaitas bei neperžengti turimos licencijos ribų. 

EPĮ ir MĮ turėtų atkreipti dėmesį ir į įvykusius įvairių, jų veiklą reglamentuojančių, teisės aktų pakeitimus. Daug su EPĮ ir MĮ veikla susijusių teisės aktų pakeitimų įvyko 2018 metais. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nuo 2018 m. keitėsi net kelis kartus. Paskutiniai šio įstatymo pakeitimai įsigalios keliais etapais iki 2021-08-01. Pirmieji reikšmingi šio įstatymo pakeitimai jau įsigaliojo 2020-01-10, o kitas naujų pakeitimų įsigaliojimo etapas prasidės 2020-07-10. 

Jei, pavyzdžiui, licencijos gavimo metu EPĮ ar MĮ patvirtinta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tvarka ar įvairūs vidaus kontrolės ir rizikų valdymo procesai atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau iki šiol nebuvo atnaujinti, Priežiūros tarnybai atlikus patikrinimą tokiose EPĮ ir MĮ gali būti rasta pažeidimų.

Kliento lėšų apsauga

EPĮ ir MĮ veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra įtvirtintas privalomas reikalavimas numatyti priemones, užtikrinančias klientų lėšų apsaugą. Net jeigu minėtos įstaigos taptų nemokios, esant tokioms priemonėms klientų lėšos būtų apsaugotos nuo išieškojimo pagal įstaigų skolas. Pavyzdžiui, viena iš tokių priemonių yra aiškus klientų lėšų statuso deklaravimas ir kitų specialių nuostatų, patvirtinančių mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų apsaugą, numatymas sutartyse, sudaromose su kredito įstaigomis (bankais, kredito unijomis), centriniais bankais, dėl klientų lėšų saugojimo. Taip pat, bendrovė, klientų lėšų apsaugai pasirinkusi atskyrimo būdą, jas investuoti gali tik į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą.

Kapitalo rodikliai

EPĮ ir MĮ veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas šioms įstaigoms privalomas nuosavo kapitalo dydis, kuris negali būti mažesnis, nei pagal patvirtintą metodiką apskaičiuotas dydis. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba per pastarąjį pusmetį tikrindama įvairių EPĮ ir MĮ veiklą domėjosi ir tuo, kaip įstaigos vykdo šį reikalavimą. 

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų laikymasis

EPĮ ir MĮ privalo būti aiškiai identifikavę kriterijus, susijusius su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų vertinimu ir valdymu, taip pat griežtai laikytis kitų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų, susijusių su kliento ir kliento atstovo tapatybės nustatymu, tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimu, darbuotojų tinkamu supažindinimu su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais ir kt. 

Teisingų ataskaitų Lietuvos bankui teikimas

EPĮ ir MĮ privalo Lietuvos banko Priežiūros tarnybai reguliariai teikti šias ataskaitas: finansines ir veiklos ataskaitas, pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrai skirtas ataskaitas bei operacinės ir saugumo rizikos įvykių ataskaitas. Pažymėtina, kad teikiamų ataskaitų duomenys turi būti teisingi. Lietuvos bankui nustačius, jog neteisingi duomenys yra pateikti tyčia, įgnoruojant nustatytus reikalavimus, gali būti pritaikyta griežčiausia sankcija – licencijos panaikinimas. 

Veiklos vykdymas tik licencijos ribose

Teikdamos paslaugas EPĮ ir MĮ privalo neperžengti turimoje licencijoje numatytų leistinos veiklos ribų, t. y. griežtai laikytis įstatymuose aiškiai nurodytos takoskyros tarp mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, tarp ribotos ir neribotos veiklos licencijos. Pavyzdžiui, turint mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją, leidžiančią Lietuvoje teikti pinigų perlaidos paslaugas, įstaiga negali klientams atidaryti sąskaitų ir į jas priimti lėšų, šių lėšų sąskaitose laikyti neribotą laiką. Taip pat, turint leidimą paslaugas teikti tik Lietuvoje, negalima jų teikti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Draudžiama ir viešai klaidinti klientus, skelbiantis esant elektroninių pinigų įstaiga, kuri turi teisę teikti platesnį paslaugų spektrą, kai turima tik mokėjimo įstaigos licencija. Turint tik mokėjimo įstaigos licenciją, draudžiama leisti elektroninius pinigus. 

Radusi pažeidimų, Priežiūros tarnyba turi teisę nurodyti pažeidimus pašalinti ir taikyti tokias sankcijas kaip įspėjimas, vieši paskelbimai apie teisės aktų pažeidimus, baudos ir net licencijos panaikinimas. „Ne kartą akcentavome, kad esame Fintech įmonėms palankus reguliuotojas, tačiau teisės aktų nesilaikymo ir piktnaudžiavimo mūsų pasitikėjimu netoleruosime“, – pabrėžia Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

Dėl vienetinių pažeidimų per pastarąjį pusmetį Priežiūros tarnybos dažniausiai taikytos sankcijos buvo bauda ir viešas paskelbimas apie teisės aktų pažeidimus. Už klientų lėšų apsaugos reikalavimų pažeidimus sankcijos pritaikytos šešioms EPĮ ir MĮ, už kapitalo rodiklių reikalavimų nevykdymą – penkioms, už pažeidimus, susijusius su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos nuostatų nevykdymu – trims, o dėl neteisingų ataskaitų Priežiūros institucijai teikimo – dviem. Skirtų baudų dydžiai siekė 9 000 Eur, 17 000 Eur, 23 000 Eur, 27 000 Eur, 30 000 Eur ir 245 050 Eur. Dvejose EPĮ ir MĮ nustačius šiukščius ir sistemingus pažeidimus, t. y. net kelis iš minėtų pažeidimų arba tyčinį teisės aktų ir Lietuvos banko reikalavimų nevykdymą, buvo panaikintos veiklos licencijos.[1]

Taigi, norėdamos išvengti Lietuvos banko sankcijų EPĮ ir MĮ, turėtų peržiūrėti savo vidines veiklos vykdymo tvarkas, vidaus kontrolės ir rizikų valdymo procesus nuosavo kapitalo rodiklių bei kitų veiklos aspektų atitiktį galiojančių teisės aktų ir Lietuvos banko skelbiamiems reikalavimams bei rekomendacijoms. Tai ne tik leis išvengti Lietuvos banko taikomų, dažnai ganėtinai skaudžių, finansinių sankcijų, bet ir padės išlaikyti gerą reputaciją tiek Fintech įmonių bendruomenėje, tiek finansinių paslaugų rinkoje, tiek priežiūros institucijos akyse.

Susisiekite su Violeta violeta.kavaliauskaite@triniti.lt


[1] Minėtos sankcijos buvo pritaikytos per laikotarpį nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. gegužės (šaltinis https://www.lb.lt/poveikio-priemones-2)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *