Bendravimo su vaiku tvarka: ar yra ribos?

Triniti

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Atitinkamai tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas.

Nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia. Atitinkamai sutartyse dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių bei sprendimuose dėl santuokos nutraukimo dažniausiai nustatoma detali skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka. Idealiu atveju šios tvarkos reikia laikytis. Žinoma, pasikeitus aplinkybėms tėvai gali gera valia sutarti ir dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos arba tvarka gali būti keičiama teismine tvarka (prieš tai ginčą privalomai reiktų bandyti išspręsti ikiteisminės mediacijos būdu).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra akcentavęs tėvų kooperavimosi pareigą, nurodęs, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tokios iniciatyvos ir priemonių turėtų imtis abu tėvai. Tai reiškia, kad abu tėvai turi siekti bendrauti su vaiku ir nei tėvas, nei motina negali drausti ar sudaryti kliūčių bendrauti vaikui su kitu iš tėvų.

Vis dėlto dažnai pasitaiko atvejų, kai vienas iš tėvų, kuriam nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nebendrauja su vaiku. Galimi ir atvejai, kai tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, kliudo antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog situacija, kai vienas iš vaiko tėvų nebendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netinkama ir netoleruotina, nes neatitinka vaiko teisių ir interesų. Todėl tokiais atvejais reiktų gauti iš teismo vykdomąjį raštą pagal teismo sprendimą, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka ir pateikti jį vykdyti antstoliui. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi ar kitaip jam kliudoma vykdyti vykdomuosius dokumentus, gali būti netgi skiriama bauda iki 300 Eur.

Primintina ir tai, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams yra administracinis nusižengimas ir jis užtraukia įspėjimą, o pakartotinis nusižengimas – baudą nuo 10 iki 100 Eur, taip pat gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, nevykdymas yra baudžiamasis nusižengimas ir jį padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Ar yra numatyta, kokios turėtų būti tokios bendravimo tvarkos, jų sąlygos? Iš tikrųjų egzistuoja tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai, kuriais remiantis siekiama, kad vaikas maksimaliai praleistų laiko su kiekvienu iš tėvų. Taigi teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas.

Vis dėlto yra įmanomas toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta ir dėl vienos iš tokio modelio įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai: 1) dėl jos sutaria abu tėvai, 2) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, ir 3) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus.

Teismas taip pat yra nagrinėjęs atvejį, kai buvo nustatyta tokia vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio „50:50 procentų laiko“ įgyvendinimo forma, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio. Teismas vertino, tokia tvarka gali būti taikoma ir nesant tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi tai nėra kraštutinis modelis, kai vaikas su kiekvienu iš tėvų praleidžia po dieną.

Kiekvienu atveju nustatant tvarką reiktų įvertinti vaiko interesus. Tokiu atveju teisiškai reikšmingos yra tokios aplinkybės kaip kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, susiklosčiusi faktinė bendravimo tvarka, tėvų darbo grafikai kt.

Pažymėtina ir tai, kad bendravimo tvarka neturėtų būti itin detali ir naudojama kontroliuoti kitą sutuoktinį. Pavyzdžiui, vienas iš tėvų, kuriam nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, neturėtų reikalauti kito sutuoktinio pateikti perdėtai detalias ataskaitas iš poliklinikos ar ugdymo įstaigos apie vaiką, nes tokią informaciją, kaip vaiko tėvas, toks asmuo gali gauti tiesiogiai iš pačios poliklinikos ar ugdymo įstaigos.

Svarbus aspektas yra ir tai, kad teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis. Todėl būtent tai lemia ginčus dėl bendravimo su vaiku tvarkos (siekiama nustatyti kuo daugiau bendravimo su vaiku laiko, kad būtų mokamas mažesnis išlaikymas). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Todėl tai turi atsispindėti nustatant išlaikymo prievolę.

Apibendrinant pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarkos iš tikrųjų gali būti gana įvairios, prioritetą teikiant vaiko interesams, pritaikant jas realiai vaiko ir tėvų situacijai, tačiau jos negali tapti tėvų tarpusavio kontrolės ar kitokių tikslų priemone. Kiekvienu atveju nustatant tokias tvarkas rekomenduotina pasitarti su profesionaliu teisininku.

Susisiekite su Gintare gintare.liegute@triniti.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *