Galimybės likviduoti bendrovę Lietuvos teisiniame reguliavime

Triniti

Parengta drauge su TRINITI teisininku Aurimu Margiriu Griniu.

COVID – 19 virusas šiuo metu neišvengiamai paveikė visas gyvenimo sritis ir neabejotina, kad šis poveikis tęsis dar ilgą laiką po pandemijos pabaigos. Deja, dėl viruso lemtų valstybių taikytų suvaržymų bei dėl to sulėtėjusios ekonomikos nebus įmanoma išvengti neigiamų pasekmių verslui. Tikėtina, kad dalis veiklą įvairiose srityse vykdžiusių bendrovių praras turimą rinkos dalį arba ji ženkliai sumažės, todėl bendrovės ilgainiui gali patirti nuostolius, lemiančius vėluojančius atsiskaitymus su kreditoriais. Dėl to ne vienos iš jų atžvilgiu turės būti inicijuotas nemokumo procesas, galintis pasibaigti restruktūrizavimu arba netgi bankrotu. Kita vertus, šiuo metu Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas leidžia užbėgti už akių tokiam įvykių scenarijui ir „neskausmingai“ nutraukti bendrovės veiklą akcininkams priėmus sprendimą ją likviduoti. 

Kad bendrovė galėtų būti likviduota, ji privalo būti moki – nemokios bendrovės likvidavimas akcininkų sprendimu draudžiamas. Pagal šiuo metu galiojančias Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas, bendrovės nemokumas yra situacija, kai: a) bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių; b) bendrovės įsipareigojimai viršija jai priklausančio turto vertę. Jeigu bendrovė atitinka nors vieną iš šių kriterijų, jos likvidavimas akcininkų sprendimu yra negalimas. 

Tuo tarpu jeigu bendrovė yra moki, galima inicijuoti bendrovės likvidavimo procedūrą. Tam yra būtinas bendrovės akcininkų (arba, kaip neretai pasitaiko praktikoje, vienintelio akcininko, kuriam priklauso visos akcijos) sprendimas likviduoti bendrovę, priimamas visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Tame pačiame susirinkime akcininkai privalo išrinkti bendrovės likvidatorių, kuris gali būti tik fizinis asmuo – taigi, akcininkai negali likvidatoriumi išrinkti kitos bendrovės. 

Likvidavimo proceso metu likvidatorius turės visas teises ir pareigas, priskiriamas bendrovės vadovui bei bendrovės valdybai, ir bus prilyginamas likviduojamos bendrovės vadovui. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos valdyba ir vadovas netenka savo įgaliojimų. Visgi įstatymas nedraudžia akcininkams įgalioti ir kitus asmenis atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su bendrovės likvidavimu – pavyzdžiui, pateikti reikiamus dokumentus valstybės institucijoms arba bankui, kuriame yra likviduojamos bendrovės sąskaita. 

Išrinkus likvidatorių, jis tampa atsakingas už visus bendrovės likvidavimo veiksmus. Likvidavimo metu likvidatorius turi sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios balansą, paskirstyti akcininkams turtą, kuris lieka atsiskaičius su bendrovės kreditoriais, uždaryti bendrąją vertybinių popierių sąskaitą Centriniame vertybinių popierių depozitoriume tuo atveju, jeigu likviduojama uždaroji akcinė bendrovė, likviduotos bendrovės dokumentus perduoti saugoti į archyvą, sudaryti likvidavimo aktą, kuriame aprašomas likvidavimo procesas, bei pateikti šį aktą VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui. Likvidatorius atsakingas ir už bendrovės pėdsakų ištrynimą iš interneto erdvės – jeigu bendrovė turi savo interneto svetainę, likvidatorius turi ją tinkamai uždaryti.

Dėl likvidatoriaus kompetencijos platumo gali susidaryti situacija, jog kurio nors iš šių veiksmų atlikimas arba aplaidus atlikimas gali sukelti akcininkų nepasitenkinimą. Laimei, likvidatorius nėra pozicija, užtikrinama iki gyvos galvos – asmuo gali būti atšauktas iš likvidatoriaus pareigų akcininkų daugumos sprendimu. Naujasis likvidatorius būtų renkamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. 

Kita vertus, jeigu dėl likvidatoriaus darbo akcininkai yra patenkinti ir jo nepakeičia, jis privalo veikti ir sėkmingai užbaigti bendrovės gyvenimą. Visgi tai tik pirmoji pusė sėkmingo likvidavimo. Tokio proceso metu nė kiek ne mažiau svarbi užduotis yra apsaugoti ir bendrovės kreditorius, o ne tik bendrovės akcininkų interesus. Tai – likvidatoriaus pareiga. Pateikęs dokumentus VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui, likvidatorius privalo išviešinti bendrovės likvidavimo faktą įstatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ne rečiau kaip 30 dienų intervalu arba vieną kartą pranešti šiame šaltinyje bei papildomai informuoti visus bendrovės kreditorius raštu – tik praėjus dviejų mėnesių laikotarpiui po šių veiksmų į bendrovės turtą galės pretenduoti bendrovės akcininkai. 

Susiklosčius situacijai, kai pradėtas likvidavimas gali pažeisti kreditoriaus interesus, jis turi kreiptis į bendrovės likvidatorių. Likvidatoriui kyla pareiga organizuoti likviduojamos bendrovės atsiskaitymą su bendrovės kreditoriais, laikantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. 

Savaime suprantama, gali iškilti klausimas – ar įmanoma sustabdyti tokį sudėtingą procesą? Įstatymo raidė numato galimybę tai padaryti, tačiau su tam tikrais apribojimais. Likvidavimas gali būti atšauktas bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, tačiau tai galima padaryti tik iki tol, kol bent vienas bendrovės akcininkas nėra gavęs bendrovės turto. Jeigu turtas iš bendrovės jau yra tapęs akcininko nuosavybe, likvidavimo procesas yra nebegrįžtamas. 

Taigi, bendrovės likvidavimas – nors ir pakankamai kompleksiškas, tačiau tiek bendrovės kreditoriams, tiek akcininkams naudingas būdas užbaigti bendrovės gyvenimą, stipriai nenukenčiant su ja susijusių asmenų interesams. 

Susisiekite su Giedre giedre.ciuladiene@triniti.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *