Rangovai gali būti įpareigoti mokėti neturtinę žalą už netinkamai atliktus statybos rangos darbus

Triniti

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. sausio 8 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019, pagal kurią priteisė 3000 Eur neturtinės žalos užsakovams (vartotojams) iš rangovo už tai, kad rangovas atliko gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusius statybos rangos darbus nukrypdamas nuo statybos techninio projekto (namo sienų aukštis neatitiko techninio projekto sprendinių, t. y. namas buvo žemesnis). Teismas konstatavo, jog akivaizdu, kad pastačius žemesnį gyvenamąjį namą ieškovai (vartotojai) patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių.

Vartotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą įtvirtina Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas, taip pat bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis neabejotinai turėtų lemti vartotojų reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų gausėjimą. Pagal bendrąją taisyklę neturtinė žala turi būti atlyginama visiškai, negali būti jokių susitarimų, numatančių jos apribojimą ar panaikinimą. Kita vertus, neturtinės žalos reikalavimas turi būti pagrįstas ir proporcingas. Užsakovas (vartotojas) turėtų įrodyti patirtus išgyvenimus dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų.

Vertinant teisę į neturtinę žalą bei neturtinės žalos dydį pažeidus statybos rangos prievoles, turėtų reikšmės tokios aplinkybės, ar iš esmės užsakovas (vartotojas) negavo to, ko tikėjosi pagal vartojimo statybos rangos sutartį, ar apskritai rangos darbų rezultatas tinkamas eksploatuoti, kieno medžiagos ir darbo priemonės buvo naudojamos darbams vykdyti, taip pat ar pažeidimai buvo pašalinti (arba juos buvo bent siekiama pašalinti), ar užsakovas (vartotojas) su jais sutiko, ar nebuvo užsakovo (vartotojo) kaltės dėl netinkamo darbų vykdymo, ar darbų priežiūra buvo tinkama, kokias neigiamas pasekmes sukėlė netinkamas darbų vykdymas (pavyzdžiui, ar tai turėjo įtakos užsakovo (vartotojo) sveikatai) ir pan. Tik įvertinus šias aplinkybes būtų galima konstatuoti, ar užsakovas (vartotojas) turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ir, jei taip, tai kokio dydžio neturtinė žala jam turi būti atlyginama.

Atsižvelgiant į tai, rangovui itin svarbu dar sudarant sutartį tinkamai ir detaliai apibrėžti sutarties objektą, taip pat sutartines pareigas, ir, žinoma, jų tinkamai laikytis. Kilus neturtinės žalos atsiradimo grėsmei, rangovas turėtų elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, informuoti užsakovą (vartotoją) ir siekti maksimaliai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Galiausiai pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas gali būti naudojamas tais atvejais, kai turtinės žalos apskaičiavimas būtų itin sudėtingas ar turtinės žalos dydis nebūtų akivaizdus arba turtinės žalos nebūtų padaryta. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas neatleidžia rangovo nuo turtinės žalos atlyginimo. Todėl užsakovas (vartotojas) turi teisę reikalauti ir neturtinės, ir turtinės žalos atlyginimo.

Parengė partnerė Deivis Valiulis ir teisininkė Gintarė Liegutė 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *