Gintis nuo komercinių paslapčių neteisėto naudojimo galima tik tris metus

Triniti

LR Seimas priėmė ir LR Prezidentė pasirašė komercinių paslapčių teisinę apsaugos įstatymą, kuris įsigalios nuo 2018 m. birželio 1 d. Įstatymas yra priimtas įgyvendinant 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo, tačiau naujienų jame nėra daug. Nepaisant to, kad komercinių paslapčių apsaugos reikalavimus ilgą laiką reglamentavo tik keli LR Civilinio kodekso ir LR Konkurencijos įstatymo straipsniai, Lietuvos teismų praktika gana detaliai išaiškino šių nuostatų taikymą praktikoje. Visgi, įmonės turėtų persižiūrėti savo turimus dokumentus, susijusius su komercinių paslapčių apsauga, ir juos koreguoti atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, kurios numato naujoves šioje srityje.

Naujasis įstatymas detalizuoja neteisėtą komercinės paslapties naudojimą, gavimą bei atskleidimą, o taip pat nustato, kada komercinės paslapties naudojimas bus vertinamas kaip teisėtas, pvz. kai ji yra gauta, naudojantis darbuotojų arba jų atstovų teise į informavimą ir konsultavimą Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka.

Įstatymas taip pat detalizuoja, kokius teisės gynimo būdus bus galima naudoti komercinės paslapties neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo atveju: nutraukti arba uždrausti komercinės paslapties naudojimą, pašalinti iš rinkos su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes ar jų savybę, sunaikinti tokias prekes, sunaikinti visus arba dalį dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuose yra arba kurie patys yra komercinė paslaptis, o taip pat atlyginti  turtinę ir neturtinę žalą. Darbuotojo padarytos žalos atlyginimas darbdaviui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą nustatytas Darbo kodekse.

Neturtinės žalos atlyginimas iš esmės yra nauja neteisėto komercinių paslapčių apsaugos pažeidimo pasekmė – juridinis asmuo taip pat turės teisę reikalauti atlyginti žalą, kurią jis patyrė dėl veiksmų, susijusių su komercinės paslapties neteisėtu atskleidimu., pvz. atskleidus įmonės gaminio receptūrą nurodant, kad jam gaminti yra naudojamas nepageidautinas ingridientas, bendrovės reputacija gali nukentėti ir ji turės teisę prašyti atlyginti dėl to patirtą neturtinę žalą.

Dar viena naujovė – kompensacija, kuri gali būti mokama kaip turtinės žalos atlyginimas. Šios kompensacijos dydis turi būti pagrįstas atlyginimu, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu fizinis ar juridinis asmuo būtų teisėtai naudojęs komercinę paslaptį, t.y. iš esmės įstatymas įtvirtina licencijos mokesčio už komercinės paslapties naudojimą atlyginimo galimybę.

Turbūt svarbiausia naujovė – ieškiniams dėl komercinių paslapčių apsaugos nustatomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad ieškinys dėl neteisėto komercinių paslapčių naudojimo gali būti reiškiamas tik per tris metus nuo to momento, kai buvo sužinota apie tokį neteisėtą veiksmą. Pabrėžtina, kad sužinojimo momentas nebūtinai turi sutapti su neteisėtų veiksmų atlikimo momentu, pvz. informacija apie įmonės kliento ateities poreikį buvo sužinota ir panaudota dirbant bendrovėje, tačiau nukentėjusi bendrovė tik po kelių metų sužino, kad darbuotojas išėjo dirbti į kitą bendrovę būtent su tikslu pervilioti klientą ir patenkinti jo ateities poreikį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *