Laukia išbandymas – leis nuo darbdavio nuslėpti teistumą

Triniti

Jei esate teistas, Jūsų darbo paieškos nuo kitų metų gali gerokai palengvėti – darbdaviui ketinama uždrausti tvarkyti darbuotojo arba pretenduojančiojo į darbo vietą duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas.

Tokia tvarka įsigalios, jei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas bus priimtas toks, kokį visai neseniai paskelbė Teisingumo ministerija. Jame be kita ko numatoma, kad darbdaviui draudžiama tvarkyti kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba dirbti darbus, ir darbuotojo ypatingus asmens duomenis bei asmens duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas arba susijusias saugumo priemones, išskyrus tuos atvejus, kai šie asmens duomenys būtini patikrinti, ar asmuo atitinka įstatymuose nustatytus reikalavimus pareigoms eiti arba darbams dirbti.

Kitaip tariant, gauti duomenų apie darbuotojo buvusį teistumą bus galima tik tokiu atveju, jei bus nurodoma, kad pareigų negali atlikti teistas asmuo. Šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių. Viena vertus, teisė į asmens duomenų apsaugą yra stiprinama, tačiau ar taip nepažeidžiamos kitų asmenų teisėti interesai? Įsivaizduokime paprastą pavyzdį. Į prekybos įmonę ateina dirbti asmuo, anksčiau teistas už vagystę. Jo darbas yra krauti arba tvarkyti prekes, darbuotojas kasdien dirba su įvairios vertės prekėmis. Ar drąsiai galima teigti, kad šiuo atveju informacija apie buvusį nusikaltimą tikrai nėra svarbi darbdaviui?

Dar vienas pavyzdys. Asmuo nuteistas už tyčinį įmonės bankrotą. Jis pretenduoja į projektų vadovo pareigas renginių organizavimo įmonėje, kuri turi nemažai stambių klientų ir organizuoja didžiulius renginius, kuriems išleidžiama nemažos lėšos, atliekami dideli pirkimai. Įmonė taip pat dalyvauja viešųjų pirkimo konkursuose, kur yra reikalaujama nurodyti, ar atsakingi asmenys nėra buvę teisti. Ar tokiam darbdaviui nėra svarbu žinoti darbuotojo praeitį? Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte taip pat numatyta, kad darbdaviui vykdant vaizdo stebėjimą darbo vietoje, kuriose dirba jo darbuotojai, šie darbuotojai apie tokį jų vaizdo duomenų tvarkymą turi būti informuojami pasirašytinai ar kitu būdu, neabejotinai įrodančiu informavimo faktą.

Taip pat nurodoma, jog darbdavys gali tvarkyti tik tuos kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba dirbti darbus, asmens duomenis, kurie susiję su šio asmens kvalifikacija, profesiniais gebėjimais ir dalykinėmis savybėmis, nebent įstatymuose būtų nurodyta kitaip. Šis įstatymo projektas įtvirtintų tas taisykles, kurias būtina įgyvendinti, siekiant sėkmingai taikyti nuo 2018 m. gegužės 25 d. turintį įsigalioti naują Duomenų Apsaugos Reglamentą. Jis bus tiesiogiai taikomas visose Europos Sąjungos valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje. Šio reglamento įgyvendinimui ne tik valstybė, fiziniai asmenys, bet ir įmonės ar organizacijos pradeda ruoštis jau dabar. Pasiruošimo procesą skatina noras plėtoti atsakingą verslą bei užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugos lygį.

Už Duomenų Apsaugos Reglamento pažeidimus duomenų valdytojams ir tvarkytojams nustatytos milijoninės baudos, keliančios nemenką susirūpinimą net ir didelį pelną uždirbančioms verslo įmonėms. Pačios didžiausios baudos sieks net 20 mln. eurų arba iki 4 proc. įmonės ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos. 
 Nors Duomenų Apsaugos Reglamente fiksuoti baudos dydžiai už konkrečius pažeidimus nėra nustatyti, tačiau jame nurodyta, kad priežiūros institucijos, skiriančios baudą, įvertinusios visas reikšmingas situacijos aplinkybes, pažeidimo pobūdį, sunkumą, trukmę, pasekmes ir kita, duomenų valdytojams ir tvarkytojams turi skirti tokią baudos dydžio sumą, kad ji būtų veiksminga, proporcinga ir atgrasoma. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju skiriamos baudos dydis priklausys nuo situacijos aplinkybių ir jų vertinimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *