Penki aspektai apie intelektines nuosavybes teises, kurias reikėtų žinoti startuoliams

Triniti

Startuolių (angl. Start-ups) įkūrėjams svarbu susiplanuoti ilgalaikę startuojančio verslo plėtros strategiją, į kurią, kaip būtinas, o gal net vienas iš pirmųjų, elementų turėtų būti įtraukta ir startuolio intelektinės nuosavybės apsaugos įgyvendinimo strategija.

Taigi, ką apie intelektinės nuosavybės teisių apsaugą turi žinoti ir kuo pasirūpinti startuolio įkūrėjai?

  1. Įsitikinti, ar nebus pažeidžiamos kitų asmenų intelektinės nuosavybės teisės. Naudojant ir, kaip bus matoma toliau, registruojant prekių ženklą, dizainą, patentą ar įmonės pavadinimą, svarbu išsiaiškinti ir iš anksto patikrinti, ar nebus pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Kiekvienam pradedančiajam verslui svarbu įsivertinti rizikas, susijusias su galimais teisiniais ginčais dėl kitų asmenų išimtinių intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo. Pavyzdžiui, sugalvojus prekių ženklą, reikėtų duomenų bazėse patikrinti, ar konkrečioje šalyje, kuriose norima, kad prekių ženklas būtų saugomas, nėra įregistruotų tokių pačių ar panašių prekių ženklų, juridinio asmens pavadinimų ir kt. Atlikus detalią paiešką, galima labai sumažinti būsimų ginčų tikimybę. Jokiais būdais sąmoningai nenaudoti trečiųjų asmenų intelektinės nuosavybės.
  1. Pasirūpinti registraciniais formalumais, susijusiais su intelektinės nuosavybės apsaugos įgijimu. Įmonės intelektinę nuosavybę sudaro ne tik prekių ženklai, bet ir dizainai, patentai, juridinio asmens pavadinimas, komercinės paslaptys, know-how, autoriniai darbai, tokie kaip kompiuterinės programos, duomenų bazės ir kiti objektai. Kitais žodžiais tariant, intelektinė nuosavybė yra viskas, ką žmogaus sukuria. Autorinių darbų apsauga, atsirandanti vos sukūrus kūrinį, todėl svarbu užfiksuoti sukūrimo faktą. Kiti intelektinės nuosavybės objektai, pavyzdžiui, prekių ženklai, patentai, dizainas ir kt. teisinę apsaugą įgyja tik nuo to momento, kaip paraiška registruoti šį objektą yra paduodama kompetentingai institucijai. Tik užregistravus minėtus intelektinės nuosavybės objektus būtų galima saugiai disponuoti išimtinėmis (tik savininkui priklausančiomis) teisėmis ir jas ginti prieš trečiuosius asmenis konkrečioje teritorijoje, pavyzdžiui, tai gali būti prekių ženklo registracija Lietuvoje, visoje Europos Sąjungos teritorijoje, JAV ar Kinijoje. Svarbu – prekių ženklas galioja ir saugomas tik toje teritorijoje, kurioje registruotas.
  1. Intelektinės nuosavybės teisių perdavimu startuoliui. Tam, kad iš intelektinės nuosavybės objektų kylančiomis išimtinėmis turtinėmis teisėmis galėtų naudotis ir disponuoti pati startuojanti įmonė, būtina susitarti, kad visi startuolio įkūrėjų ir kitų asmenų, prisidėjusių prie startuolio veiklos plėtojimo ar kūrybinio proceso, intelektinės nuosavybės objektai ir iš jų kylančios visos turtinės teisės būtų perduotos startuoliui, kaip teisių turėtojui. Žinoma, startuolių darbo sutartyse turi būti nurodyta, kad visos turtinės teisės, kylančios iš intelektinės veiklos rezultatų (pavyzdžiui, autorinių kūrinių, patentų, prekių ženklų ir kt.), kurie buvo sukurti darbuotojui atliekant darbo funkcijas ar tarnybines pareigas, priklauso darbdaviui, t. y. Startuoliui neterminuotai.
  1. Intelektinės nuosavybės objektų apsauga santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Teisinė apsauga suteikiama intelektinės nuosavybės objektams, be kita ko, sudaro pagrindą gauti finansinės naudos iš jų. Išimtinių teisių į intelektinės nuosavybės objektus turėtojai, pavyzdžiui, prekių ženklų, patentų, dizaino, autorinių kūrinių, turi teisę sudaryti su kitais asmenimis licencines sutartis ir leisti naudotis nuosavybe šiems asmenims, gaudami už tokį naudojimąsi susitartą atlyginimą. Tokiu būdu startuolis galėtų gauti ne tik papildomų pajamų, bet kartu didinti tiek savo veiklos, tiek savo intelektinės nuosavybės objekto žinomumą bei vertę.
  1. Startuolių komercinių paslapčių ir kitos vertingos informacijos apsauga. Kiekvienas verslas savo veikloje turi ir naudojasi informacija, kuri yra specifinė ir itin reikšminga įmonės veiklai. Įvairios komercinės paslaptys, know-how ar kita konfidenciali informacija yra ypatingai svarbi startuoliams, kurių veiklos pagrindas dažnai yra naujos, niekam nežinomos, inovatyvios idėjos bei įvairūs procesai šioms idėjoms realizuoti. Todėl labai svarbu užtikrinti tokios informacijos teisinę apsaugą, kartu informuojant startuojančio verslo veikloje dalyvaujančius asmenis, pavyzdžiui, įmonės darbuotojus apie pareigą saugoti tokią informaciją, net ir pasibaigus darbo teisiniams santykiams. Kiekvienoje įmonėje turėtų būti sudarytas komercinių paslapčių sąrašas, jame įvardinta vertinga ir slaptą informaciją, kartu supažindinant darbuotojus apie pareigą saugoti ją. Tokios informacijos apsauga reikėtų pasirūpinti ir santykiuose su partneriais, sutartyse įtvirtinant konfidencialumo nuostatas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *