Konkurencija dėl ateities bankų: kokius kozirius turi Lietuva?

Triniti

Finansinių paslaugų grupė „Citigroup“ savo naujausioje ataskaitoje apie bankinių paslaugų sektorių nurodo, kad per artimiausią dešimtmetį bankiniame sektoriuje darbo vietų skaičius sumažės daugiau nei 2 mln. To priežastis – finansinių technologinių startuoliai, keičiantys žaidimo taisykles finansinių paslaugų sektoriuje.

Finansinių technologijų įmonės – tai tokios įmonės, kurios naudoja informacinių technologijų sprendimus efektyvinant finansinių paslaugų teikimą. Dažniausiai jos būna mokėjimo technologijų arba elektroninių pinigų. Nuo 2008 m. iki 2014 m. investicijos į jas pasauliniu mastu išaugo daugiau nei 10 kartų – nuo 930 mln. JAV dolerių iki daugiau nei 12 mlrd. dol. Džiugu, kad čia jaučiamas ir Lietuvos įmonių indėlis  – perlaidų bendrovė „TransferGo“ pritraukė milijonines investicijas ne tik iš Lietuvos, bet ir tarptautinių investuotojų.

Tradiciškai dėl mokestinių lengvatų, žmogiškojo kapitalo ir kitų priežasčių Europoje tokių įmonių būrimosi vieta buvo Londonas, tačiau po pasaulį šokiruojančio sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos (ES), startuoliai pradėjo žvalgytis kitų galimų buveinių. Veikimas vienoje iš ES valstybių suteikia prieigą prie visos Bendrijos valstybių, todėl fizinė lokacija nėra tokia svarbi. Advokatų kontora „Triniti“ parengė analizę, kuria siekiama įvertinti, ar Lietuva turi sąlygas pritraukti finansų technologijų įmones ir kas yra galimi mūsų konkurentai.

Kai laikas – pinigai

Palyginimui pasirinkome Lietuvą, Vokietiją, Airiją, Olandiją ir Liuksemburgą – valstybes, kurios taip pat siekia pritraukti finansinių technologijų įmones. Stengėmės įvertinti, kokias laiko (o tai reiškia ir finansines) sąnaudas patiria įmonės, siekiančios leidimo pradėti veiklą konkrečioje jurisdikcijoje.

Lietuvoje mokėjimo ir elektroninių paslaugų įstaigoms licencijas išduoda centrinis bankas. Išdavimo terminas čia trunka iki 3 mėn., radus trūkumų, suteikiami dar 3 mėn. korekcijoms. Lietuva, lyginant su kitomis valstybėmis, čia turi pranašumą. Pavyzdžiui, Olandijoje licencijos išdavimas užtrunka ilgiau nei 4 mėn., Airijoje – iki metų. Panašūs terminai yra Vokietijoje ir Liuksemburge. Pastarojoje paliktas iki metų rezervas sprendimo patvirtinimui, todėl vertėtų atsižvelgti į tai kaip rizikos faktorių.

Ne viskas taip gražu                                                      

Lietuvos bankas jau spėjo paskelbti, kad apie galimybę įsikurti Lietuvoje svarsto ne viena britų „fintech“ bendrovė. Tačiau ar tikrai jau metas džiaugtis? Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad Lietuvoje sudarytos sąlygos yra konkurencingos, kai kuriais aspektais net lenkiame pagrindinius konkurentus susižerti reikšmingą dalį finansinių paslaugų įmonių. Visgi tenka pastebėti, kad praktikoje situacija ne visada atrodo tokia pozityvi – neretai paprastos procedūros, tokios kaip licencijų suteikimas, Lietuvoje užtrunka ne tik ilgiau, nei nurodyta, bet gerokai viršija ir tokių šalių kaip Airija, praktiką. Kodėl taip atsitinka?

Atsakymas vienas – biurokratizmas. Tam, kad procesai vyktų sklandžiai ir greitai reikia ne tik aiškaus reglamentavimo, bet ir administruojančių valstybės institucijų suinteresuotumo. Štai Airijoje institucija turi per kelias savaites pavirtinti, kad visi reikalingi pareiškėjo dokumentai pateikti. Lietuvoje paprastos procedūros dažnai užsitęsia dėl smulkių klaidų dokumentuose ar papildomų dokumentų prašymų, apie kuriuos informavus laiku, pareiškėjai jas galėtų išspręsti „tilpdami“ į 3 mėnesių laikotarpį.

Taip pat Lietuvos bankas galėtų imti pavyzdį iš Didžiosios Britanijos Financial Conduct Authority (FCA), kuri „fintech“ startuoliams yra sukūrusi puikias sąlygas eksperimentuoti taip vadinamojoje „smėlio dėžėje“ (angl. Sandbox). Tokioje erdvėje „fintech“ startouliai gali saugiai eksperimentuoti su naujausiomis technologijomis, nebijodami, kad padarys teisės pažeidimų. Tokia sistema besinaudojantis Lietuvos bankas matytų naujausias idėjas „fintech“ srityje, pirmasis sužinotų su kokiais sunkumais susiduria startuoliai praktikoje – vadinasi, galėtų atitinkamai keisti reglamentavimą.

Išvados

Akivaizdu, kad Lietuvos privalumai – lankstūs ir neilgi licencijos išdavimo terminai, taip pat sąlyginai nedidelės sąnaudos gaunant leidimą veikti. Tačiau vertinant Lietuvos galimybes pritraukti finansinių paslaugų įmones svarbu įvertinti ne tik formalius reikalavimus, bet ir šalies institucinę aplinką – į tokius kriterijus įmonės, besirinkdamos jurisdikciją savo veiklai, žiūri labai atsakingai. Mes kalbame tik apie priežiūros institucijų lankstumą, laiko ir teisinių paslaugų sąnaudas, tačiau investicijas lemia ir daugelis kitų faktorių, tokių kaip mokestinė aplinka, darbo santykių reguliavimas, infrastruktūra, pagaliau net šalies įvaizdis. Norint konkuruoti globaliu mastu, reikėtų pagerinti visus parametrus, kad Lietuva įsitvirtintų ne tik kaip paslaugų centras, bet ir kaip finansinių technologijų lyderė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *