Pirkusiems naudotą kompiuterį – įspėjimas

Triniti

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė svarbų sprendimą byloje dėl programinės įrangos perpardavimo tretiesiems asmenims – toks sprendimas gali turėti įtakos visiems asmenims kada nors įsigijusiems naudotus kompiuterius su programine įranga.

Byla dėl dviejų latvių

ESTT nagrinėjo klausimą, kuris kilo Latvijos teismų byloje dėl A. Ranks ir J. Vasilevičs. Šie asmenys patraukti į baudžiamąją atsakomybę dėl neteisėto autorių teisių saugomų objektų pardavimo veikiant kaip nusikalstamas susivienijimas ir dėl neteisėto tyčinio naudojimosi kitam asmeniui priklausančiu prekių ženklu.

2004 m.  A. Ranks ir J. Vasilevičs prekiavo interneto parduotuvėje atsarginėmis įvairių „Microsoft“ sukurtų ir autorių teisių saugomų kompiuterių programų kopijomis (pavyzdžiui, programinės įrangos „Microsoft  Windows“ versijomis  ir biuro programų rinkiniu „Microsoft  Office“). Vyrai tokiu būdu pardavė daugiau nei 3000 kopijų. Latvijos teismas konstatavo, kad dėl tokių A. Ranks ir J. Vasilevič veiksmų „Microsoft“ patyrė 265 514 eurų turtinę žalą.

Šiomis  aplinkybėmis  bylą  nagrinėjantis Rygos apygardos teismas ES Teisingumo Teismo klausė, ar atsarginės kompiuterinių programos kopijos, įrašytos materialiojoje nepirminėje  laikmenoje,  turėtojas gali perparduoti šią kopiją, kai pirminė fizinė šios programos laikmena (pvz., CD-ROM ar DVD-ROM) buvo sugadinta, ir savininkas ištrynė savo šios kopijos egzempliorių arba jos nebenaudoja.

Atsarginė kopija ar ne?

Įsigijus programinę įrangą, jos gamintojas dažniausiai leidžia savininkui įsigytą įrangą parduoti kitam asmeniui, tačiau tik tais atvejais, kai įranga parduodama fizinėje laikmenoje.

Po ESTT sprendimo grėsmė kyla tiems vartotojams, kurie įsigijo naudotą kompiuterį su „Windows“ ar kita programine įranga, tačiau iš pardavėjo negavo materialios įrangos laikmenos (pavyzdžiui, C-ROM arba DVD-ROM formatu), o įsigytame kompiuteryje yra įdiegta vadinamoji atsarginė programinės įrangos kopija (angl. backup copy). Paprastai gamintojai vartotojams leidžia legaliai pasidaryti vieną programinės įrangos kopiją, kurią galima naudoti pakartotinai diegiant įrangą licencijuotame kompiuteryje. Teismo aiškinimu, norint pasidaryti atsarginę kompiuterių programos kopiją, turi būti tenkinamos dvi sąlygos:

  • pirma, šią kopiją turi daryti asmuo, kuris turi teisę naudoti šią programą;
  • antra, kopijos darymas yra būtinas programinės įrangos naudojimui.

Tai reiškia, kad atsarginė programinės įrangos kopija negali būti daroma ir naudojama siekiant perparduoti programinę įrangą tretiesiems asmenims – pavyzdžiui, parduodant kompiuterį su programine įranga.  Taigi Teisingumo Teismas konstatavo, kad nors  pirmasis kompiuterių  programos  kopijos  su  neriboto  naudojimo  licencija  įgijėjas  turi  teisę perparduoti  šią  kopiją  ir  savo  licenciją naudotų  kompiuterių  programų  rinkoje (ar kartu su naudotais kompiuteriais),  vis  dėlto,  kai  pirminė  materialioji  kopijos  laikmena,  kuri jam iš  pradžių  buvo suteikta,  yra sugadinta,  sunaikinta  arba  prarasta,  jis  negali  suteikti  šiam naujam įgijėjui savo atsarginės programos kopijos be teisių turėtojo, t.y. programinės įrangos gamintojo, leidimo.

Trumpai tariant, programinės įrangos perpardavinėjimui galioja ta pati taisyklė kaip ir, pavyzdžiui, knygoms – pačią knygą perparduoti galima, tačiau prekiavimas bet kokiomis knygų kopijomis jau yra laikomas nusikaltimu. Taigi prieš įsigyjant naudotą kompiuterį, būtina įsitikinti, jog jame instaliuota originali programinė įranga, nes įsigijus kompiuterį su kad ir licencijuota, bet atsargine programinės įrangos kopija – galite tapti pažeidėju.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *