Viskas, ką reikia žinoti apie darbuotojų atleidimą įsigaliojus naujam Darbo kodeksui

Triniti

2016 m. rugsėjo 14 d. Seimas atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dar birželį priimtam Darbo kodeksui, jau dabar vadinamam darbo santykiu revoliucija Lietuvoje. Tad naujasis Darbo kodeksas įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d.

Kadangi visuomenėje netyla kalbos, kad šiam Darbo kodeksui įsigaliojus darbuotojai atsidurs daug nepalankesnėje padėtyje nei prieš tai, vertėtų plačiau panagrinėti senojo ir naujojo reguliavimo skirtybes daugiausiai dėmesio susilaukusiu klausimu – atleidimu iš darbo darbdavio iniciatyva.

Vienu aspektu atleisti taps sudėtingiau

Dabartinis kodeksas numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį prieš tai neįspėjęs darbuotojo tokiu atveju, jeigu darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, tačiau tik jeigu jam jau iki tol nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, taip pat be įspėjimo šiuo metu atleisti iš darbo galima ir vos vieną kartą, tačiau šiurkščiai pažeidus darbo pareigas. Tokiais pažeidimais laikomi neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną arba atvykimas neblaiviam ar apsvaigusiam, neleistinas elgesys su klientais ir t.t. Tokiu atveju, atleidžiant darbuotoją dėl jo paties kaltės, išeitinė išmoka nepriklauso.

Naujuoju kodeksu numatytas reguliavimas šiek tiek keisis: nors darbdavys neįspėjęs ir nemokėdamas išeitinės išmokos darbuotojui ir toliau šį galės atleisti jam šiurkščiai pažeidus darbuotojo pareigas, tačiau atleisti bus galima nebe darbuotoją, kuriam bent vieną kartą per 12 mėnesių taikyta drausminė nuobauda už darbo drausmės pažeidimą, o tik tuo atveju, kai darbuotojas per paskutinius 12 mėnesių padarys antrą iš eilės tokį pat darbo pareigų pažeidimą. Tačiau net ir tokiu atveju įstatymu bus reikalaujama, kad darbuotojas būtų pateikęs pasiaiškinimą, o darbdavys būtų įspėjęs apie galimą atleidimą ateityje, jei pažeidimas kartosis.

Leista atleisti be svarbios priežasties

Daugiausiai aistrų kursto atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Šiuo metu darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį raštu pasirašytinai prieš 2 mėnesius. Prieš 4 mėnesius įspėti reikia darbuotojus, kuriems liko ne daugiau kaip 5 metai iki senatvės pensijos, taip pat asmenis iki 18 metų, neįgaliuosius bei darbuotojus, auginančius vaikus iki 14 metų. Minėtiems asmenims taikoma ir papildoma apsauga – juos atleisti iš darbo galima tik ypatingais atvejais, jeigu tai prieštarauja darbdavio interesams.

Svarbi priežastis, esanti pagrindu atleisti iš darbo, gali būti tik tokia, kuri yra susijusi su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais sugebėjimais arba elgesiu darbe, o taip pat ekonominės, technologinės sąlygos arba darbdavio struktūriniai pertvarkymai. Pažymėtina, kad šiuo metu atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra jo kaltės, leidžiama tik tokiu atveju, kai objektyviai neįmanoma jo su sutikimu perkelti į kitą darbą.

Šiais pagrindais darbdavys gali nutraukti ir terminuotą darbo sutartį, tačiau taip pat tik laikantis įspėjimui taikomų terminų. Be to, tai padaryti galima tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjus darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą likusį darbo sutarties galiojimo laiką.

Be jo kaltės atleidus darbuotoją, dirbantį pagal neterminuotą darbo sutartį, jam turi būti sumokėta išeitinė išmoka. Pagal dabartinį reglamentavimą išmokos dydis tiesiogiai proporcingas darbuotojo darbovietėje išdirbtam laikui. Mažiausia – vieno mėnesio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – turi būti mokama neišdirbus vienerių metų, o štai didžiausia šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka skiriama darbuotojui, turinčiam didesnį kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių (dvidešimties metų) darbo stažą pas dabartinį darbdavį.

Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, esmingai keičiasi darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės reguliavimas. Visų pirma, nebeliks skirtumo tarp terminuotos ir neterminuotos darbo sutarties nutraukimo šiomis aplinkybėmis.

Antra, daug plačiau nurodoma, kokios priežastys yra pakankamos atleisti iš darbo, pavyzdžiui, detalizuojama, kad darbdavys gali darbo sutartį nutraukti tada, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla arba darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal rezultatų gerinimo planą, kuris taip pat yra naujovė šiame kodekse.

Trečia, naujuoju reguliavimu trumpėja ir įspėjimo apie atleidimą terminas. Įsigaliojus kodeksui, darbuotoją užteks įspėti prieš 1 mėnesį (jau minėta, kad šiuo metu bendras terminas yra 2 mėnesiai), o dirbančius trumpiau nei vienerius metus – vos prieš dvi savaites. Tačiau šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų, bei darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus yra likę mažiau kaip 5 metai, o trigubinami neįgaliesiems bei darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 2 metai.

Ketvirta, realiai sumažės ir išeitinės išmokos atleidžiamiems iš darbo darbuotojams. Naujasis kodeksas numato, jog atleidžiamam darbuotojui turės būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsis trumpiau negu vienerius metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tačiau reiktų atsiminti, jog, priklausomai nuo nepertraukiamo darbuotojo stažo toje darbovietėje, darbuotojui papildomai priklausys ir ilgalaikio darbo išmoka iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dar vasarą priimtais įstatymo pakeitimais nustatyta, kad atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 5–10 metų, iš specialaus fondo bus mokama vienos atleidžiamo darbuotojo vidutinės algos dydžio išeitinė išmoka, 10–20 metų – dviejų atlyginimų, daugiau negu 20 metų – trijų atlyginimų dydžio išmokos. Ši išmoka bus skiriama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo, jei tarp atleidžiamo asmens ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nebus sudaroma nauja darbo sutartis.

Kada teks sumokėti pusės metų atlyginimą

Visiška naujovė, lyginant senąjį kodeksą su naujuoju, bus itin greitas darbo sutarties nutraukimas privataus sektoriaus darbdavio valia – darbuotoją užteks įspėti vos prieš 3 darbo dienas. Tačiau kompensuojant trumpą įspėjimo terminą, per kurį darbuotojas negalės susirasti naujo darbo, jam bus išmokama 6 mėnesių arba didesnė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Šis institutas galės būti pritaikomas visais kitais atvejais, kurie nepatenka po nurodytais aukščiau, taip pat ir nesant pakankamai svarių priežasčių atleidimui darbdavio iniciatyva.

Vienintelis draudimas – šitaip atleistos negalės būti nėščiosios bei darbuotojos, išėjusios nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat abiejų lyčių asmenys, išėję tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų. Pažymėtina, kad toks atleidimas bus pripažintas neteisėtu ir tokiu atveju, jeigu bus nustatyta, kad darbo sutartis nutraukta dėl dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl darbuotojo kreipimosi į atitinkamas institucijas dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *