Teismai griežtina reguliavimą: ką apie susitarimus su klientais būtina žinoti paslaugų teikėjams

Triniti

Paslaugų sektorius – vienas iš sparčiausiai augančių. Kaip nurodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, 2016 m. balandžio mėnesį paklausa didėjo visame paslaugų sektoriuje, išskyrus sportinės veiklos, pramogų ir poilsio organizavimo veiklos įmonėse. Be to, paslaugų sektorius Lietuvoje sugeneruoja apie pusę visos pridėtinės vertės.

Tačiau su išaugusiu vartojimu, paprastai išauga ir institucinė kontrolė. Štai šių metų birželio mėnesį teismų praktika sugriežtino valymo paslaugas teikiančių įmonių atsakomybę dėl netinkamai vykdomos ar visai nevykdomos vartotojų informavimo pareigos – priimtu sprendimu nuspręsta, kad tais atvejais, kai vartotojas nebuvo tinkamai informuotas apie galimus nuostolius, įmonė privalo atlyginti patirtą žalą (t.y. tiek suteiktų valymo paslaugų kainą, tiek dalį daikto įsigijimo vertės, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą). Tad po šio precedento, visi vartotojai, patyrę nuostolių dėl drabužių valymo, gali pagrįstai reikalauti atlyginti žalą, jei sutartyje nebuvo tinkamai pateikta visa reikiama informacija. Toks teismo sprendimas – svarbi žinia ne tik valykloms, bet ir visoms paslaugas teikiančioms įmonėms. Tad ką turi žinoti paslaugų teikėjas ir kaip teisingai informuoti klientą apie galimas rizikas bei taip išvengti vėliau galinčių kilti ginčų bei nuostolių?

Ką reiškia informavimo pareiga

Šią vasarą Lietuvos Aukščiausias teismas pateikė sprendimą byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė vienos valyklos klientė, kai valymo metu kailinių spalva tapo netolygi ir atsirado kitų trūkumų. Nors valykla kailinių spalvą atnaujino, tačiau ši klientės netenkino. Teismo sprendimu, įmonei priteista atlyginti klientės patirtą turtinę žalą – 50 proc. kailinių įsigijimo vertės ir nekokybiškai suteiktų valymo paslaugų kainą.

Paslaugų teikėjai iki šiol dažnai (kaip ir šios bylos atveju) į klientų informavimą žiūri gan atsainiai – apie gaminio sugadinimo ar kitokias rizikas perspėjama žodžiu ir/arba užsakymo dokumente (ar kvite) įtvirtinama standartinė sąlyga, kad „klientas buvo informuotas apie galimas gaminio sugadinimo rizikas“. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Civiliniame kodekse nurodoma, kad dar „prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį“. Taip pat paslaugų teikėjai turėtų įsidėmėti, jog reikalavimas tinkamai informuoti klientą neapsiriboja tik informacijos suteikimu – įmonėms tenka ir pareiga vartotojui visą būtiną informaciją pateikti aiškiai ir jam suprantamai, priešingu atveju paslaugos teikėjui gali tekti pareiga atlyginti kliento patirtus nuostolius. Tad akivaizdu, kad klientą apie rizikas įspėti žodžiu nebepakanka – nuo galimų vartotojų skundų apsaugotų išsamus galinčių kilti nesklandumų ir nuostolių bei sutarties sąlygų paaiškinimas raštu, vartotojams aiškia ir suprantama kalba.

Standartinė sąlyga sutartyse – nesąžininga

Kita dažna klaida, kurią daro įmonės ir kurią taip pat byloje įvardijo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra atsakomybės dėl patirtų nuostolių perkėlimas vartotojams. Dažnais atvejais sutartyse, sudaromose vartotojų ir paslaugų teikėjų, nurodoma, kad suteikiant paslaugą daiktai (ar kt.) gali būti sugadinti (arba vartotojai gali patirti kitų nuostolių) ir šią riziką, pasirašydamas sutartį, prisiima vartotojas. Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad sutartyje įtvirtinus tokią sąlygą, panaikinama paslaugos teikėjo atsakomybė už jo teikiamų paslaugų kokybę ir vartotojui perkeliama visa atsakomybė dėl daiktų sugadinimo rizikos. Tokia sutarties sąlyga laikytina nesąžininga, nes varžo vartotojų teises gavus netinkamos kokybės paslaugą išsieškoti žalos atlyginimą iš paslaugos teikėjo. Teismo sprendimu, nesąžininga pripažinta sąlyga, vartotojui nėra privaloma ir paslaugų teikėjo nuo atsakomybės neatleidžia. Todėl rengiant sutartis su klientais, paslaugų teikėjams būtina ne tik išsamiai ir aiškiai informuoti vartotojus apie galinčias kilti rizikas, bet ir vengti sutartyse sąlygų, kurias teismas ginčo atveju galėtų pripažinti nesąžiningomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *