Pamokos, kurias Vilnius turi išmokti iš Londono

Triniti

Birželį  daugumą sukrėtė Jungtinės Karalystės (JK) gyventojų sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES). Ši žinia supurtė pasaulio akcijų rinkas, sudavė nemenką smūgį svaro kursui bei sukėlė sumaištį daugeliui verslo sektorių tiek JK, tiek už jos ribų, tačiau akivaizdu, kad bene labiausiai nukentės JK finansų sektorius. Jau vis garsiau kalbama, kad didieji bankai rimtai svarsto perkelti savo padalinius į kitas šalis, taip atsisakydami tūkstančių darbo vietų Europos finansų centru laikytame Londone. Apie tokius pačius planus prakalbo ir rizikos kapitalo fondai bei dalis startuolių. Tenka konstatuoti, kad per vieną naktį didžiulės startuolių ekosistemos, tarp jų ir Lietuvos startuolių, svajonių miestu laikytas Londonas tapo nebe tokia patrauklia vieta perkelti savo paslaugas.

Akivaizdu, kad tęsiantis sumaiščiai dėl JK išstojimo iš Europos Sąjungos, nemaža dalis fondų valdytojų ir startuolių ieškos alternatyvų finansų sostine iki šiol laikytam Londonui. Tai reiškia atsiveriančias galimybes kitiems Europos miestams, tarp jų galbūt ir Vilniui. Ko turėtų imtis Lietuva, kad Vilnius taptų naujuoju investuotojų  ir startuolių traukos centru ar bent jau sėkmingai skatintų perspektyvius startuolius savo veiklą vykdyti Lietuvoje? Kokias pamokas galima išmokti iš Londono, užsitarnavusio investuotojų palankumą?

Mokestinės lengvatos

Lietuvos banko duomenimis, šalies gyventojai praėjusiais metais laikė apie 15,9 mlrd. eurų indėlių. Šios santaupos, gulinčios bankų sąskaitose, neatneša grąžos juos laikantiems asmenims, o taip pat nesukuria vertės Lietuvos ekonomikai. Tačiau, kaip rodo JK pavyzdys, tinkamai sutvarkius mokestinę bazę, bent dalis šių lėšų galėtų būti skiriamos investavimui į pradedančiąsias Lietuvos įmones. Būtent tokių iniciatyvų ėmėsi JK Vyriausybė prieš daugiau nei 20 metų.

Investuotojų ir startuolių meilė Londonui gimė ne iškart – pripažįstama, kad tam reikėjo nemažai Didžiosios Britanijos Vyriausybės pastangų. Vienas tokių pavyzdžių – 1994 m. JK pradėta programa Enterprise Investment Scheme (EIS), apimanti mokestines lengvatas, taikomas investuojant į smulkųjį verslą ir startuolių įmones. Tokios mokestinės lengvatos taikomos, kai investuojama į naujai sukurtas įmones, kurių akcijos nėra kotiruojamos biržose, todėl tokios investicijos reikalauja didelės rizikos. Mokestinėmis lengvatomis siekiama išmokyti gyventojus investuoti ir tuo pačiu nukreipti šalies gyventojų turimas perteklines lėšas naujų verslų kūrimui.

Pirma, JK taikoma 30 proc. pajamų mokesčio lengvata privatiems asmenims – vadinamiesiems „verslo angelams“. „Verslo angelais“ paprastai tampa sėkmingi verslininkai arba anksčiau užėmę stambių įmonių vadovų postus ir norintys investuoti savo sukauptą kapitalą ir žinias. Dažniausiai jie investuoja į tuos sektorius, kuriuose turi didelę darbo patirtį. Pagal JK galiojančią mokestinę tvarką, „verslo angelams“ investuojant į pradedančiąją įmonę iki 1 mln. svarų sterlingų  taikoma 30 proc. pajamų mokesčio lengvata investuotai sumai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ši lengvata taikoma net tuo atveju, kai įmonės veikla galiausiai pasirodo esanti nesėkminga.

Antra, kapitalo prieaugio (pelno) mokesčio atidėjimas. JK taikomomis lengvatomis įtvirtinama, kad pelno mokesčio už kapitalo prieaugį mokėti nereikia. Be to, nereikia mokėti pajamų mokesčio už Rizikos kapitalo fondo (angl. Venture Capital Trust –VCT) dividendus.

Trečia, JK nereikia mokėti paveldėjimo mokesčio už VCT  kontroliuojančioms bendrovėms priklausantį turtą. Tai dar vienas palengvinimas, aktualus ilgalaikėje perspektyvoje.

Pasiteisinęs sprendimas

Nors mokesčių lengvatos jokiu būdu neturėtų būti priežastis investuoti, šios paskatos žymiai sumažina investavimo į neseniai pradėjusias veikti įmones riziką. Tokios priemonės pasiteisina: kaip rašė „Financial Times“, nuo 1994 m., kuomet buvo įgyvendinta EIS programa, daugiau nei 10.7 milijardo svarų sterlingo buvo investuota į 21 tūkstantį jaunojo verslo kompanijų. Tokie Vyriausybės veiksmai paskatino ne tik investuotojus, tačiau matydami palankią aplinką, Londonu susidomėjo ir daugybė startuolių, siekiančių pritraukti investicijas. Deja, Lietuvoje apie tokias lengvatas šiandien negalvojama, tačiau diskusiją apie tai reikėtų pradėti.

Ambicija Vilniui užimti Londono vietą – labai didelė, tačiau viskas yra įmanoma. „Verslios Lietuvos“ skaičiavimais, pernai startuoliai Lietuvoje sukūrė 239 aukštos pridėtinės vertės darbo vietas (beveik 80% daugiau nei 2014 m.) ir sumokėjo apie 2,5 mln. EUR mokesčių. Vien per 2015 m. JK įkurta 608,100 naujų startuolių, per 200 000 jų įsikūrė būtent Londone. Jei Lietuvai pavyktų pasekti Londono sėkmės pavyzdžiu, tampant patrauklesne šalimi investuotojams, daugiau pradedančių verslininkų galėtų įgyvendinti savo idėjas ir pradėti verslą, sulauktų investicijų ir kapitalo. Tada Lietuvoje atsirastų daugiau naujų įmonių, daugėtų darbo vietų, mažėtų emigracija, ženkliai augtų šalies BVP. Tuo pačių šalies gyventojai turėtų galimybę „įdarbinti“ banko sąskaitose esančias lėšas, o tokiems naujiems verslams pasisekus ir uždirbtų investicinės grąžos. Tad palankesnė mokestinė aplinka galėtų įsukti teigiamų pokyčių ratą visos šalies mastu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *