Ką daryti, kai jūsų įmonės skolininkas yra fizinis asmuo

Triniti

Skolų išieškojimas – sunkus ir nemalonus darbas, tačiau bene kiekviena verslo įmonė kartais turi su tuo susidurti. Paprastai skolas išieškoti iš juridinių asmenų nėra toks sudėtingas procesas, mat įmonių pajamas nuslėpti sudėtinga, todėl antstoliams kyla mažiau problemų siekiant išieškoti skolą, tačiau ką daryti, kai jūsų skolininku tapo fizinis asmuo?

Pirmiausia, reikia įvertinti, ar fizinis asmuo teisiškai jau gali būti laikomas skolininku. Pabrėžtina, kad skola gali būti perduota išieškojimui iškart po to, kai sueina sąskaitos mokėjimo terminas, t.y. skola susiformuoja kitą dieną po sąskaitos apmokėjimo termino pabaigos.

Kreditoriams (išieškotojams) pradedant skolos išieškojimą iš fizinių asmenų, vykdymo procese yra numatytos kelios alternatyvos, į kokį skolininko turtą antstolis gali nukreipti išieškojimą ir patenkinti kreditoriaus (pastaruoju metu juo dažnai yra bankas ar kita kreditinė įstaiga, kitos mobilaus ryšio, elektros energijos, vandens tiekimo paslaugas teikiančios įmonės ir pan.) reikalavimą. Paprastai antstoliai ieško būdų skolą išieškoti tiesiogiai iš skolininko, t.y. ieškoma pažeidėjui priklausančios asmeninės nuosavybės. Asmenine nuosavybe pagal Civilinį kodeksą pripažįstamas iki santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Pabrėžtina, kad iš šių lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.

Tačiau tais atvejais, kai antstoliai neranda pažeidėjui priklausančio turto, atliekamas abiejų sutuoktinių finansinės padėties patikrinimas, t.y. siunčiamos užklausos bankams bei turto registrams. Tokiu atveju antstoliui suteikiama teisė nukreipti išieškojimą ne tik į fizinio asmens turtą, bet taip pat ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Taigi net tuo atveju, kai asmuo nurodo neturintis pajamų ar užtektinai asmeninės nuosavybės, yra galimybė skolą išieškoti iš jo bendrosios jungtinės nuosavybės.

Kaip tai vyksta

Antstoliai dėl nemokaus sutuoktinio skolų gali nukreipti išieškojimą į bet kokį šeimos turtą, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Reikia atkreipti dėmesį, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis – pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, tad antstoliai gali areštuoti ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir sąskaitas, į kurias pervedamas darbo užmokestis. Bendrąja nuosavybe pagal Civilinį kodeksą taip pat pripažįstamas vieno ar abiejų sutuoktinių vardu po santuokos įgytas turtas, pajamos, gautos iš asmeninio turto, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos, po santuokos sudarymo gautos verslo pajamos, taip pat ir pensijos, pašalpos bei kitokios netikslinės paskirties išmokos.

Vykdymo procese aiškiai nurodyta, kad tuo atveju, jeigu yra nustatoma, kad skolininkas kartu su sutuoktiniu turi turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, ir šiame turte nėra nustatyta skolininkui priklausanti dalis, tai tokiu atveju antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą bei pasiūlo išieškotojui ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Šiuo atveju nurodyta teisės norma gina išieškotojo teises ir teisėtus interesus, tačiau iš esmės nereguliuoja skolininko sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Tokiais atvejais, kai skolininkui priklausanti turto dalis, kuri yra bendra su kitais asmenimis, nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui arba bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendroje nuosavybėje.

Vertinant per skolininko prizmę, iš išvardytų atvejų labiausiai pažeidžiamas išieškojimas iš skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, kadangi tai yra susiję su skolininko sutuoktinio teisėmis ir teisėtais interesais. Kai skolininko prievolė yra asmeninio pobūdžio bei turi būti vykdoma tik vieno skolininko, sutuoktinis gali reikalauti skolą išieškoti tik iš skolininko turto dalies.

 Neretai tenka keliauti į teismą

Tais atvejais, kai skolininko sutuoktinis nesutinka, kad skola būtų išskaičiuota iš jo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, turto klausimas perduodamas spręsti teismui. Tokiais atvejais, kai teisme sprendžiamas klausimas dėl skolininko turto dalies bendroje nuosavybėje kartu su sutuoktine nustatymo, vykdomas ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendroje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Tokiu atveju nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka.

Tačiau kartais ir šių veiksmų nepakanka, siekiant skolininkui bei jo sutuoktiniui priimtinu būdu išspręsti nurodytą klausimą dėl skolos išieškojimo. Tokiais atvejais įstatymas nustato ir kitus kreditoriaus bei kito bendraturčio teisių gynimo būdus dėl skolininko dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Turtas, priklausantis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, gali būti padalytas ir bendru sutuoktinių susitarimu, o skolininko sutuoktinis savo teises ir teisėtus interesus gali ginti vykdymo procese, pareikšdamas ieškinį dėl jam priklausančios turto dalies arešto panaikinimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *