Ar tikrai tarpininkas nėra atsakingas už suklastotas prekes?

Triniti

2016 m. liepos 7 d. ES Teisingumo Teismas priėmė svarbų sprendimą byloje Hilfiger Licensing LLC, Urban Trends Trading BV, Rado Uhren AG, Facton Kft., Lacoste SA, Burberry Ltd prieš Prahoje esančio turgaus savininką Delta Center a.s., kuriame aptarė tarpininko vaidmenį ir jo atsakomybę, parduodant intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančius (padirbtus) gaminius. Nagrinėjamoje byloje Teisingumo Teismas išvedė paralelę tarp fizinės turgavietės ir elektroninės turgavietės savininkų veiklos. Tokie ir panašūs apsipirkimo būdai populiarūs ir tarp Lietuvos vartotojų – netrūksta besinaudojančių „Ebay“, „Etsy“, tokias paslaugas teikia ir lietuvių įmonės, pavyzdžiui „Vinted“ ar „skelbiu.lt“. Ne paslaptis, tokiose parduotuvėse netrūksta ir garsių prekės ženklų tokių kaip „Nike“, „Hugo Boss“, „Versace“ ir kt. prekių. Tačiau ar tikrai nauji „Nike“ sportbačiai už 30 EUR gali būti originalūs? Tikėtina, kad dalis šių prekių yra klastotės. Tad aptarkime, kuo skiriasi elektroninės parduotuvės ir elektroninės turgavietės savininko veikla ir atsakomybės apimtis intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo bylose? Kaip turėtų elgtis intelektinės nuosavybės teisių ir elektroninės parduotuvės ar turgaus savininkai skirtingais atvejais?

Svarbu atskirti – skelbimų lentos savininkas ar tarpininkas?

Intelektinės nuosavybės teisių, dažniausiai prekių ženklų ar dizainų, savininkai vis aktyviau gina savo teises ir kreipiasi į asmenis, parduodančius padirbtus ir jų teises pažeidžiančius gaminius. Savo teises ginantys asmenys dažniausiai, siekia išsiaiškinti, kas gamina ir platina tokius gaminius. Todėl siekdami sužinoti šią informaciją intelektinės nuosavybės teisių savininkai kreipiasi į elektroninių parduotuvių ar turgaviečių savininkus.

Elektroninės parduotuvės ar turgavietės savininko atsakomybė, kai į šį kreipiasi teisių savininkas, priklauso nuo to, ar šis pardavimuose atlieka aktyvų vaidmenį, ar yra pasyvus.

Tuo atveju, jeigu elektroninės parduotuvės savininkas atlieka pasyvų – „elektroninio turgaus“ ar skelbimų lentos savininko – vaidmenį, kaip, pavyzdžiui, daro „skelbiu.lt“, „Ebay“ ar „Etsy“, savininkas nėra atsakingas už informaciją, kurią saugo paslaugos gavėjo prašymu, tik tada, jei:

  1. jis neturi faktinių žinių apie neteisėtą veiklą arba informaciją ir reikalavimų atlyginti žalą atžvilgiu nežino apie faktus ar aplinkybes, rodančias, kad verčiamasi neteisėta veikla arba teikiama neteisėta informacija; arba
  2. gavęs tokių žinių arba apie tai sužinojęs, nedelsdamas panaikina šią informaciją arba atima galimybę ją pasiekti.

Ši taisyklė taikoma tik tuo atveju, jeigu prekyvietės savininkas neatliko aktyvaus vaidmens, leidžiančio jam turėti žinių apie saugomus duomenis ar juos kontroliuoti. Vis dėlto tokioje byloje, kuri gali būti išspręsta priteisiant žalos atlyginimą, pasyvus tarpininkas negali remtis šiuo atleidimu nuo atsakomybės, jeigu žinojo apie faktus arba aplinkybes, kuriomis remdamasis rūpestingas ūkio subjektas būtų turėjęs konstatuoti, jog nagrinėjami pasiūlymai pirkti prekes neteisėti, ir tai žinodamas jis nedelsdamas nesiėmė veiksmų pašalinti pažeidimą. Taigi tuo atveju, jeigu „elektroninio turgaus“ savininkas gauna tikrojo teisių savininko pretenziją dėl jo teisių pažeidimo, pastarasis turėtų nedelsiant pašalinti skelbimą ir suteikti prašomus duomenis teisių savininkui.

Tikrini turinį – esi atsakingas

Tuo tarpu, jeigu elektroninės parduotuvės savininkas atlieka moderavimo, prekių tikrinimo veiksmus ar kitus aktyvius veiksmus, šis yra laikomas atsakingu už jo elektroninės parduotuvės turinį – tai reiškia, kad jis atsakingas ir už turinį, pažeidžiantį kitų asmenų intelektinės nuosavybės teises. Taigi tuo atveju, jeigu, siekiant užtikrinti turinio kokybę ar dėl kitų priežasčių, yra pasirenkama tikrinti turinį, elektroninės parduotuvės savininkas gali būti traukiamas atsakovu byloje dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo. Kitais žodžiais tariant, jis veikia kaip fizinės parduotuvės savininkas, kurioje yra parduodamos intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančios prekės. Lietuvoje tokį verslo modelį yra pasirinkęs vienas didžiausių startuolių „Vinted“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *