Naujas Darbo kodeksas: kas yra projektinio darbo sutartis

Triniti

Birželio 21 d. Seimas priėmė naują Darbo kodeksą, įsigaliosiantį nuo kitų metų sausio 1 d. Šiame kodekse įtvirtinamos net devynių rūšių darbo sutartys: neterminuota darbo sutartis; terminuota darbo sutartis; laikinojo darbo sutartis; pameistrystės darbo sutartis; nenustatytos apimties darbo sutartis; projektinio darbo sutartis; darbo vietos dalijimosi darbo sutartis; darbo keliems darbdaviams sutartis; sezoninio darbo sutartis. Viena iš naujovių – projektinio darbo sutartis. Apžvelkime, kam ji skirta ir kada geriausia naudotis tokia darbo santykių įteisinimo forma?

Naujojo Darbo kodekso 89-ąjame straipsnyje nurodoma, kad „projektinio darbo sutartis yra terminuota darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja atlikti savo darbo funkciją konkrečiam projekto rezultatui pasiekti dirbdamas savo nustatytu darbo laiko režimu darbovietėje arba už darbovietės ribų, o darbdavys įsipareigoja už tai sumokėti sulygtą atlyginimą“.

Tokios sutartys paprastai naudingos įmonėms, kurioms darbuotojų, turinčių reikiamus įgūdžius ir kompetencijas, reikia tik konkrečiam projektui įgyvendinti, bet ne nuolatiniam darbui. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tokių sutarčių sudarymui taikomi tam tikri apribojimai.

Pirma, sudarydamos projektinio darbo sutartį, sutarties šalys turi apibrėžti konkretų projekto rezultatą, nustatyti jo pabaigą ar jos nustatymo sąlygas. Vadinasi, samdant darbuotoją projektiniam darbui reikia gerai žinoti, kokių rezultatų šis turi pasiekti ir įvertinti, koks laiko tarpas tam bus skiriamas. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad projektinio darbo sutartys gali būti sudaromos iki dvejų metų trukmės arba laikinai, iki penkerių metų, pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį.

Antra, tokios sutartys gali būti sudaromos tik su ne daugiau kaip 10 proc. visų įmonėje dirbančių darbuotojų.

Trečia, projektinio darbo sutartyje turi būti susitarta dėl vidutinio darbo valandų per savaitę skaičiaus, kurį išdirbs darbuotojas. Nors darbuotojui leidžiama savo darbo laiką skirstyti savo nuožiūra ir jis nebūtinai yra įpareigotas dirbti 40 darbo valandų per savaitę, tačiau darbuotojas negali pažeisti minimaliojo poilsio laiko ir maksimaliojo darbo laiko ribojimų.

Ketvirta, darbuotojo, dirbančio pagal projektinio darbo sutartį, atlyginimas neturi būti mažesnis nei minimalus valandinis atlygis pagal sutartyje nurodytą vidutinį darbo valandų per savaitę skaičių. Darbo apmokėjimas darbuotojui gali būti laikinis arba už įvykdytą rezultatą. Taip pat galima taikyti mišrų atsiskaitymo už darbą būdą. Darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Projektinio darbo sutartyje turi būti nustatytos atsiskaitymo už darbą/premijų išmokėjimo sąlygos.

Penkta, darbuotojui, dirbančiam pagal projektinio darbo sutartį, taikomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, tačiau pabrėžtina, kad jie taikomi tik tiek, kiek yra susiję su darbuotojo funkcijos atlikimu ar buvimu darbovietėje, darbdavio jam perduotų medžiagų/įrenginių naudojimu. Darbdavys taip pat privalo laiku informuoti darbuotoją apie sveikatai kenksmingas ar gyvybei pavojingas sąlygas, jei jos susidaro darbo funkcijos atlikimo metu. Taip pat darbdavys privalo sudaryti sąlygas darbuotojui saugiai dirbti.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *