Išsiieškoti žalos atlyginimą už komercinės paslapties atskleidimą taps paprasčiau

Triniti

Komercinės paslaptys, pavyzdžiui, klientų sąrašai, tiekėjų ar paslaugų kainos, know how verslui suteikia pranašumą konkurentų atžvilgiu – dažnai tai yra pagrindas, ant kurio laikosi konkretus verslo modelis. Praradus šį pranašumą, iškyla grėsmė dėl ženkliai sumažėjusių pajamų ar netgi bankroto. Pakanka bent vieno asmens, kuris viešai paskelbtų komercinę paslaptį, nors ir neteisėtai, ir šią informaciją, kažkada sudariusią komercinę paslaptį, galėtų jau netrukdomai naudoti visi kiti. Lygiai tas pats pasakytina apie sąmoningą ar nesąmoningą komercinių paslapčių atskleidimą konkurentams. Todėl siekiant, kad verslas nebijotų plėstis į kitas Europos Sąjungos valstybes ir saugiai galėtų dalintis paslaptimis, jau keletą metų Europoje buvo derinta direktyva dėl komercinių paslapčių apsaugos, kuria siekiama, kad Europos Sąjungos valstybėse būtų galima užtikrinti bent tikėtinai panašią komercinių paslapčių teisinę apsaugą.

Šis tikslas galutinai pasiektas 2016 m. gegužės 27 d. kai Europos Taryba patvirtino direktyvą dėl komercinių paslapčių apsaugos (toliau – Direktyva), kurią ES valstybės narės, tame tarpe – ir Lietuva, turės įgyvendinti per 2 metus nuo Direktyvos paskelbimo ES Oficialiame leidinyje dienos.

Ką tai duos Lietuvos verslui?

Pirmiausia, ES mastu apibrėžiama, kas yra komercinė paslaptis, kokie veiksmai laikytini komercinės paslapties pažeidimu ir kokių priemonių galima imtis prieš komercinės paslapties pažeidėją. Ir nors Direktyva nustato komercinių paslapčių apsaugai tik minimalius reikalavimus, tikėtina, kad, nepaisant to, po dvejų metų turėtų būti daugiau teisinio tikrumo ir apibrėžtumo teikiant paslaugas ar prekiaujant su užsienio partneriais ES valstybėse nei dabar.

Antra, labai svarbu, kad Direktyvoje nustatytos civilinės teisinės priemonės (Direktyva nereglamentuoja baudžiamosios ar administracinės atsakomybės už tokio pobūdžio pažeidimus), kurių galėtų imtis verslas už jų komercinių paslapčių pažeidimą, taip pat nustatytos taisyklės, kaip jas apsaugoti teismo proceso metu ir po jo. Viena naujesnių Lietuvos rinkai priemonių yra galimybė verslui komercinės paslapties pažeidimo atveju paskaičiuoti žalą pagal licencinį atlyginimą, kuris būtų buvęs sumokėtas, jei pažeidėjas būtų prašęs leidimo panaudoti komercinę paslaptį. Tokia priemonė šiuo metu galima tik autorių turtinių teisių ir pramoninės nuosavybės savininkų turtinių teisių pažeidimo atveju, tačiau nėra galima komercinių paslapčių pažeidimo atveju. Tai turėtų veikti kaip prevencinė priemonė ir tuo pačiu palengvinti išsiieškoti žalą iš komercinių paslapčių vagių. Taip pat kaip prevencinė priemonė veiks ir galimybė prašyti teismo viešai paskelbti pažeidėjui nepalankų sprendimą ar jo dalį. Iki šiol gynybos ši priemonė taip pat buvo galima tik autorių teisių ir pramoninės nuosavybės objektų (prekių ženklų, patentų) savininkų teisių pažeidimo bylose.

Trečia, Direktyvoje rūpinamasi ir sankcijomis prieš neteisėtas prekes, kai prekių dizainas, savybės, funkcionalumas, gamyba ar rinkodara gavo ženklų privalumą iš komercinės paslapties neteisėto panaudojimo – numatoma, kad galima bus imtis efektyvių ir atitinkamų priemonių, kad jos nepatektų į rinką arba būtų išimtos, taip pat būtų galima uždrausti tokių prekių importą iš trečiųjų šalių, gamybą pardavimą, laikymą, reklamą ir eksportą.

Ketvirta, Lietuvos teisės aktai turės būti papildyti specifiniu sutrumpintu senaties terminu ginčams dėl neteisėto komercinių paslapčių įgijimo ar atskleidimo. Direktyva numato, kad toks kiekvienos iš valstybių narių nustatytas terminas negalės būti ilgesnis nei 6 metai.

Lietuvos įstatymų leidėjas turi dvejus metus pasiruošti šios Direktyvos įgyvendinimui. Laikas parodys, ar tai pasireikš Civilinio kodekso, Konkurencijos įstatymo, Civilinio proceso kodekso, t. y. pagrindinių įstatymų, šiuo metu taikomų komercinių paslapčių pažeidimo atveju, pakeitimais ir papildymais, ar naujo įstatymo priėmimu. Tačiau jau dabar aišku, kad artėjantys pakeitimai – džiugi žinia verslui bei rimta paskata pasitikrinti, kaip apsaugotos įmonių komercinės paslaptys ir konfidenciali informacija, ypatingai atsižvelgiant į naujos Direktyvos reikalavimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *