Amžinas verslininkų galvos skausmas: kaip teisingai išmokėti dividendus

Triniti

Birželio mėnuo dažnai įmonei – labai svarbus metas, nes būtent dabar baigiasi kai kurių įmonių finansiniai metai, o tai reiškia, kad tenka atseikėti bendrovės pelno dalį – apskaičiuoti ir išmokėti dividendus akcininkams. Kaip teisingai tai padaryti ir kokių veiksmų būtina imtis?

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, bendrovių akcininkai turi teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą). Dividendas – tai akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.

Kada imtis veiksmų

Reikia turėti omenyje, kad dividendas skiriamas už finansinius metus, o po 2012 m. Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų dividendai gali būti skiriami ir už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį. Finansiniai juridinio asmens metai yra kalendoriniai metai, taip pat finansiniais metais gali būti ir kitas dvylikos mėnesių laikotarpis, tačiau jis turi būti nurodytas juridinio asmens steigimo dokumentuose.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Akcinių bendrovių įstatyme nurodoma, jog bendrovė turi išmokėti paskirtus dividendus ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną, t.y. nuo finansinės atskaitomybės patvirtinimo, arba sprendimo skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį priėmimo dienos. Tad dividendus mokėti avansu ar išmokėti vėliau nei per mėnesį draudžiama.

Kas gali gauti dividendus

Pabrėžtina, kad vien akcijų turėjimas dar negarantuoja to, kad asmeniui privaloma išmokėti dividendus – tam yra papildomų sąlygų. Tad kam jie priklauso?

Vienas esminių kriterijų – laikas. Bendra taisyklė yra, kad dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad listinguotų bendrovių akcininku netampama tą pačią dieną, kai asmuo įsigyja akcijas. Šiuo atveju galioja „T+2“ taisyklė, reiškianti, kad nuosavybės teisė į automatinio įvykdymo sandoriais įgytas akcijas pereina antrą darbo dieną po sandorio sudarymo.

Taip pat svarbu, kas priima sprendimus dėl dividendų dydžio. Įstatymu numatoma, kad pelno paskirstymas ir pelno dalies paskyrimas dividendams yra akcininkų susirinkimo komeptencija, nors tokio sprendimo projektą svarsto ir bendrovės valdyba, jei ji bendrovėje sudaryta. Apie tai, kurią dieną akcininkas privalo turėti akcijas, kad įgytų teisę į dividendą, bendrovė privalo pranešti eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo skelbime.

Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad dividendai gali būti išmokami tik pinigais – jokios kitos atsiskaitymo formos nėra teisėtos.

Apmokestinti mokesčiais

Nusprendus išmokėti dividendus, pastariesiems skirta pelno dalis padalinama iš paprastųjų akcijų skaičiaus ir nustatoma, kokia dividendų suma tenka vienai akcijai. Kuo daugiau akcijų investuotojas turi, tuo daugiau uždirba iš išmokėtų dividendų.

Svarbu nepamiršti, kad dividendų mokėjimas grynaisiais pinigais (ar banko pavedimu) yra apmokestinamas pajamų mokesčiu (GPM). Dividendų apmokestinimas dažnam verslininkui netgi atrodo dvigubas – bendrovės sumoka pelno mokestį valstybei, o išmokant dividendus akcininkams dar sumokamas ir pajamų mokestis.

Kai prireikia dividendus išmokėti anksčiau

Dividendus išmokėti anksčiau, nei baigiasi finansiniai metai, galima tik išskirtiniais atvejais. Toks sprendimas įmanomas, jei tenkinamas šių sąlygų visetas:

Pirma, yra patvirtintas trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys.

Antra, dividendams išmokėti skiriama suma neviršija trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio pelno (nuostolių), ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių), perkelto į einamuosius finansinius metus, sumos, atskaičius per trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį gauto pelno dalį, kuri turi būti paskirta į rezervus.

Trečia, trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio pelno (nuostolių) suma yra teigiama, t.y. bendrovė neturi nuostolių.

Ketvirta, bendrovė neturi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo, ir išmokėjusi dividendus būtų pajėgi įvykdyti savo prievoles už einamuosius finansinius metus.

Sprendimas išmokėti dividendus turi būti priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Iniciatyvą priimti tokį sprendimą turi akcininkai, kuriems priklauso ne mažiau nei trečdalis visų balsų, jei bendrovės įstatuose nenurodoma didesnė dauguma.

Nusprendus, kad dividendai turi būti išmokėti anksčiau, turi būti sudarytas trumpesnio nei finansiniai metai laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas tarpinis pranešimas ir sprendimo dėl dividendų už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektas. Pabrėžtina, kad tokiu atveju trumpesnio nei finansiniai metai laikotarpio pradžia sutampa su bendrovės einamųjų finansinių metų pradžia. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad jei bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas (ar numatytas bendrovės įstatuose), tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti audituotas.

Siekiant dividendus išmokėti už trumpesnį laikotarpį, visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio darbotvarkėje numatytas klausimas dėl šių dividendų išmokėjimo, turi įvykti per 3 mėnesius nuo laikotarpio, už kurį siūloma skirti dividendus, pabaigos, tačiau ne anksčiau, nei patvirtinamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir paskirstomas bendrovės pelnas (nuostoliai) už ankstesnius finansinius metus, ir ne vėliau kaip iki finansinių metų pabaigos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *