Kodėl pasauliui turime pasakoti apie Baltijos šalių rizikos kapitalo rinką

Triniti

Man studijuojant Oksfordo universiteto verslo mokyklos finansų strategijos programoje čia dėstantys pasaulyje žinomi finansų, privataus ir rizikos kapitalo srities autoritetai apie Baltijos šalis žinojo itin ne daug – „Skype“ sėkmės istoriją buvo girdėję visi, tačiau retas kuris žinojo, jog ši istorija susijusi su mūsų regionu. Ženkliai mažiau buvo girdėjusių apie „GetJar“, „Vinted“ ar „YPlan“ ir juo labiau, kad tai lietuvių projektai.

Paklausus užsienio šalių privataus ar rizikos kapitalo investuotojų, fondų valdytojų ar akademinės bendruomenės Oksforde, kaip vertina mūsų regiono investicijų grąžą, objektyvaus atsakymo nebuvo galima tikėtis – apie tai privataus ir rizikos kapitalo ekspertai, su kuriais teko bendrauti, žinių neturėjo, o neretai nuojautos, kuriomis dalijosi, nebuvo labai teigiamos.

Žinoma, Oksfordo profesoriai ir JAV ar Europos privataus ir rizikos kapitalo fondų investuotojai nėra visas pasaulis, todėl sutinku, kad „imtis nėra labai reprezentatyvi“, kitą vertus, ši patirtis tikriausiai atspindi tiek mano, tiek daugumos kitų privataus ir rizikos kapitalo sektoriaus atstovų patirtį, atstovaujant Baltijos šalių privataus ir rizikos kapitalo rinką kitose šalyse.

Žinios padrikos ir retai objektyvios

Stebėtis, matyt, nėra ko – pasaulinio lygio sėkmės istorijų regione turime dar vos keletą, o didžiausi mūsų regiono pasiekimų rizikos kapitalo srityje žinios nešėjai buvo pirmieji nepatyrę, nors ir kupini veržlumo, „startuoliai“, kuriems dar visai nesenai JAV ar JK buvo bene vienintelė viltis pritraukti rizikos kapitalą. Taip po pasaulį pradėjo sklisti pirmosios žinios apie Baltijos regioną. O kai kurių pasaulio regionų taip ir nepasiekė.

Aktyviau apie savo regiono rizikos kapitalo visumą pasauliui komunikuoti pradėjome tik pastarąjį penkmetį – susikūrė tuo užsiimančios viešojo sektoriaus institucijos, rizikos kapitalo fondų asociacijos, akceleratoriai, aktyvesnių „startuolių“ bendruomenės. Jos stengiasi rinkti ir sisteminti duomenis apie rinką, perimti žinias iš daugiau patyrusiųjų ir dalintis jomis su kitais čia – mūsų regione. Šie kontaktai taip pat pamažu skleidžia žinią pasauliui apie mus.

Vis dėlto objektyvių sisteminių duomenų apie Baltijos šalių fondų investicinę grąžą, kuriais galėtume sudominti užsienio investicinius fondus, iki šiol nėra pakankamai. Žinios apie privatų ir rizikos kapitalą ir jo teikiamą naudą bei milžinišką potencialą regiono ekonomikai yra apgailėtinos net ir tarp Baltijos šalių verslininkų, jau nekalbant apie valdžios atstovus. Apklausos rodo, kad Lietuvoje didžioji dalis visuomenės iki šiol nėra girdėjusi apie rizikos ir privataus kapitalo fondų teikiamą finansavimą, o jei ir yra girdėję, tai nesvarsto šių fondų kaip alternatyvaus finansavimo šaltinio.

Tad ką apie mūsų rizikos kapitalo rinką žino JAV, JK ar, pavyzdžiui, Izraelis – vieni labiausiai pasaulyje pažengusių šioje srityje? O gal iš viso neverta rūpintis, kad apie Lietuvą ir Baltijos regioną niekas nesužinos?

Ir vis dėl to mums turėtų rūpėti, kad apie mus sužinotų

Siekiant investuotojų ar užsienio rizikos ir privataus kapitalo fondų domėjimosi Baltijos regionu, visų pirma reikia perlipti „žinojimo slenkstį“. Jie turi būti bent jau girdėję apie Lietuvą, Latviją ir Estiją kaip patrauklų investicijoms regioną – juk investuotojai rinkdamiesi investicijų kryptį natūraliai prioritetą teikia jiems geriau pažįstamoms šalims. Ir instituciniai investuotojai neretai bijo rizikuoti, todėl renkasi šalis, kurios yra populiarios ir kuriose investuoja kiti panašūs investuotojai.

Tai aktualu tiek pradedantiesiems, ieškantiems galimybių dirbti su užsienio rizikos kapitalo fondais, tiek ūgtelėjusioms įmonėms, ieškančioms solidesnių privataus kapitalo fondų, galinčių finansuoti jų augimą ir plėtrą regione ar pasaulyje.

Užsienio investuotojų susidomėjimas nemažiau aktualus ir patiems rizikos ir privataus kapitalo fondų valdytojams Lietuvoje, norintiems į savo valdomus fondus pritraukti investicijų iš užsienio šalių pensijų fondų, draudimo bendrovių ar kitų institucinių investuotojų. Todėl kryptingos pastangos siekiant skleisti žinią pasauliui apie Baltijos regioną ir čia naujai suklestėjusią verslumo kultūrą yra kritiškai svarbios.

Tai buvo viena iš paskatų rašyti baigiamąjį Oksfordo universiteto verslo mokykloje darbą Baltijos šalių rizikos ir privataus kapitalo tema – pirmąją šios rinkos studiją Baltijos šalyse.

Žinią turime skleisti kartu

Šis baigiamasis darbas sudomino ir geriausiai Izraelyje vertinamo universiteto Tel Avivo Coller Rizikos kapitalo institutą. Jis publikavo minėto tyrimo pagrindu rengtą straipsnį „Auginant rizikos vilką: Baltijos šalys“ „Venture Findings“ žurnale ir Izraeliui bei pasauliui papasakojo, kaip nuo 1990 m. Lietuva, Latvija bei Estija, atgavusios nepriklausomybę, nuėjo ilgą kelią reformuodamos savo politinę, socialinę bei ekonominę sistemas: perėjo nuo planinės prie rinkos ekonomikos, sukūrė veikiančias finansų rinkas, kuriose nemenką vaidmenį suvaidino tarptautinės finansinės institucijos.

Taip pat atskleidė, kaip per du dešimtmečius šiai Baltijos trijulei pavyko pakloti pagrindą regione veikiančiai rizikos kapitalo ekosistemai sukurti – šviesti ir edukuoti atsakingus valdžios atstovus, uždegti verslumo, bendradarbiavimo ir dalinimosi kultūrą, išauginti beveik 20 profesionalių rizikos kapitalo fondų valdytojų ir papasakojo apie mūsų rinkos vibruojantį potencialą šiandien.

Šį ketvirčio amžiaus progresą Baltijos šalyse pastebėjo ir kai kurie regione ar globalioje rinkoje veikiantys rizikos kapitalo fondai kaip, pavyzdžiui, „Andreesen Horowitz“, „Accel Partners“, „Insight Venture Partners“, „Intel Capital“, kurie investavo į Baltijos šalių ar su jomis siejamus „startuolius“. Tačiau tokių sėkmės istorijų galime turėti ir daugiau. Visų pirma – reikia skleisti žinią apie save.

Pasauliui esame įdomūs, tik nesikuklinkime pasakoti apie save

Baltijos šalių rizikos ir privataus kapitalo rinkos studija, pelniusi geriausio darbo įvertinimą Oksfordo universiteto Said verslo mokykloje finansų strategijos srityje, – pirmoji, tačiau tikiuosi, kad greitai paseks ir kiti darbai, o šis pavyzdys įkvėps ir paskatins dar aktyviau dalintis mūsų regiono rizikos kapitalo srities pasiekimais su pasauliu.

Pasauliui esame įdomūs ir tai rodo mano patirties pavyzdys. Apie Baltijos šalių progresą ir pažangią rizikos kapitalo ekosistemą sužinojo ženkliai daugiau besidominčių šią sritimi, nei galėjau tikėtis. Mano žiniomis, „Venture Findings“ leidinyje publikuotos įžvalgos įvairiais kanalais jau pasiekė keliasdešimt tūkstančių žmonių. Apie tai, kad Baltijos šalys buvo pastebėtos, sprendžiu ir iš mane pasiekusių reakcijų. Vien praėjusią savaitę sulaukiau keliasdešimt laiškų, skambučių bei žinučių iš mūsų ir kito žemyno – vieni sveikino, kiti kvietė padiskutuoti šia tema – norėjo geriau suprasti Baltijos šalių rizikos kapitalo rinkos vibracijas.

Kartais reikia tiek nedaug – garsiai pasidžiaugti tuo, ką visi kartu per tiek metų sukūrėme, kad sulauktume mūsų regiono progresą paspartinsiančio susidomėjimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *