Elektroninis spaudas ir bendroji skaitmeninė rinka

Triniti

Nors Lietuvoje elektroninių paslaugų ir dokumentų apimtys didėja kasmet, įmonių nenoras naudotis elektroninėmis sistemomis nemaža dalimi buvo nulemtas ne tik verslo kultūros įpročių, bet ir viešųjų bei privačiųjų organizacijų elektroninių paslaugų suteikiamų galimybių nežinojimu. Pavyzdžiui, neretai elektroninis dokumentas yra klaidingai suvokiamas kaip pasirašyto ir antspauduoto popierinio dokumento skenuota kopija, o gauti pažymas vis dar važiuojama į valstybines įstaigas, neišnaudojant galimybės užsakyti jas  elektroniniu būdu. Taip pat įmonės arba valstybės, savivaldybės įstaigos išduoda ar teikia dokumentus popierinėje formoje, o vieningos elektroninio parašo ir elektrofoninių dokumentų ir elektroninės atpažinties sistemų ES šalyse nebuvimas sudaro kliūtis vidaus rinkos plėtrai.

Šiuo metu visos ES šalys yra sukūrusios elektroninių parašų ir elektroninių dokumentų sistemas, tačiau jos skiriasi, todėl dėl jų suderinamumo kyla problemų. Pavyzdžiui, Lietuvoje naudojamas ADOC elektroninio dokumento formatas, o Estijoje – DigiDoc. Tas pats pasakytina ir apie kitas patikimumo užtikrinimo paslaugas (laiko žymas, elektroninį pristatymą ir pan.) – šių paslaugų sąveikumas Europos lygiu neužtikrintas.

Dabar naudojami elektroniniai parašai, kurie išduodami tik fiziniams asmenims, laikomi tradicinių rašytinių parašų ir antspaudų atitikmenimis, bet elektroniniu parašu sudėtingiau autentifikuoti visas juridinio asmens automatizuotas elektronines operacijas. Šias elektroninės atpažinties problemas nutarta išspręsti eIDAS reglamentu, kuriame nustatytas elektroninio spaudo naudojimas.

Elektroninis spaudas bus elektroninės autentifikacijos priemonė skirta tik juridiniams asmenims,  elektroninį parašą paliekant tik fiziniams asmenims. Elektroniniai spaudai atliks įrodymų funkciją, jog elektroninį dokumentą išdavė juridinis asmuo, užtikrinant šio dokumento kilmę ir vientisumą.

Elektroninio spaudo naudojimas visų pirma bus naudingas verslui, taip pat piliečiams tvarkantiems kitoje ES šalyje savo asmeninius reikalus ir gaunant iš šių šalių institucijų elektroniniu spaudu patvirtintus, elektroninius dokumentus, nes tai leis paprasčiau ir greičiau juridiniams asmenims automatizuotai autentifikuoti visas elektronines operacijas, nustatyti tapatybę ir oficialių elektroninių dokumentų tvirtinimą, užuot spausdinus ir siuntus popierinius egzempliorius paštu.

Tai padės taupyti laiką užsakant paslaugas, pateikiant užklausas, prisijungiant prie valstybinių ir privačių sistemų kiekvienoje ES valstybėje narėje (pavyzdžiui, SODRA, teismų sistemos, bankų, elektroninės valdžios vartų, Vidaus rinkos informacinės sistemos, ES šalių institucijų elektroninių prieigų ir pan.).

Elektroniniai spaudai, patvirtinti vienoje valstybėje narėje išduotais kvalifikuotais sertifikatais, bus pripažįstami visose ES valstybėse narėse ir jų naudojimo tvarka bei techninis suderinamumas bus vienodas visoje ES. Tikėtinai šiuos reikalavimus taikys ir ELPA šalys (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *