Su domeno sukčiais susiduria ir „Coca-Cola“, ir „Delfi“

Triniti

Visame pasaulyje įmonės, siekiančios užregistruoti domeną, panašų į jų valdomus prekių ženklus, dažnai susiduria su problema – toks ar panašus į juos domenas jau registruotas jų konkurentų ar sukčių, taip vadinamų „cybersquatter‘ių“, siekiančių iš to pasipelnyti. Su panašia problema Lietuvoje kasmet susiduria eilė įmonių, tarp kurių ir rinkos lyderiai – tai ir UAB Coca–Cola HBC Lietuva, UAB Delfi, UAB Švyturys-Utenos alus ir daugelis kitų. Kiekvienais metais Lietuvos teismus pasiekia dešimtys bylų, kuriose sprendžiama teisių į domeną, kuris yra panašus į prekių ženklą, problema.

Trys būdai apginti savo interesus

Toks nesąžiningas domeno vardo pasisavinimas neretai bendrovei sukuria daug nepatogumų bei neplanuotų išlaidų. Didesnės bendrovės ginasi supirkdamos joms aktualius, panašumų su jų pavadinimais ar naudojamais prekių ženklais turinčius domenų vardus, tačiau nuspėti visus galimus domenų vardų variantus, kuriuos nesąžiningi asmenys, siekdami pakenkti bendrovei, galėtų registruoti, yra labai brangu ir beveik neįmanoma.

Kita galima išeitis – nesąžiningai registruoto domeno perpirkimas, tačiau čia reikėtų įvertinti tai, kad bendrovė neturės iš esmės jokių derybinių svertų ir nesąžiningas asmuo bus laisvas reikalauti net ir visiškai neadekvačios kainos.

Yra ir dar vienas – sąlyginai pigesnis bei efektyvesnis būdas – savalaikė prekių ženklo registracija. Tokiu atveju ankstesnio registruoto prekių ženklo savininkas įgyja teisę kreiptis į teismą bei prašyti panaikinti nesąžiningai „užimto“ domeno registraciją, motyvuodamas savo ankstesnėmis teisėmis.

Siekti domeno teismo keliu gana sudėtinga

Nors Lietuvoje nėra specialios domenų ginčus nagrinėjančios institucijos, taip pat nėra specialių šiam atvejui taikomų taisyklių, registruotų prekių ženklų savininkai teismuose gana sėkmingai savo teises gina remdamiesi bendromis Prekių ženklų bei Konkurencijos įstatymo nuostatomis. Teisme savo teises apginti siekiančiam registruoto prekių ženklo savininkui tenka įrodyti tris pagrindines aplinkybes.

Pirma, reikia įrodyti, kad ginčo domeno vardas yra tapatus registruotam prekių ženklui ar klaidinamai į jį panašus. Kai prekių ženklas yra žodinis, o domeno vardas su juo visiškai sutampa, didesnių problemų nekyla. Pavyzdžiui, teismui nekilo abejonių dėl garsaus fotografo Mariaus Jovaišos prekių ženklo NEREGĖTA bei domeno www.neregeta.lt klaidinančio panašumo.

Tačiau, kiek kitokia situacija yra, jeigu prekių ženklas be žodinio elemento turi ir pakankamai išskirtinį figūrinį apipavidalinimą, taip pat kai domeno vardą sudaro ne tik registruotas prekių ženklas, tačiau ir kiti papildomi žodžiai, arba atvirkščiai – į domeną inkorporuota tik dalis prekių ženklo. Antai, 2014 metų rudenį nagrinėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad domenas www.silenceagency.com, teismo vertinimu, nėra klaidinamai panašus į populiaraus elektroninės muzikos kūrėjo ir atlikėjo, žinomo pseudonimu Vidis nacionalinį figūrinį prekių ženklą „SILENCE“. Tokių prekių ženklų savininkui tenka gerokai pasistengi bei surinkti pakankamai įrodymų, kurie teismą įtikintų, kad prekių ženklo bei domeno vardo koegzistavimas gali klaidinti ar klaidina visuomenę. Paprastai, tokiais įrodymais būna teismui teikiamos visuomenės nuomonės apklausos, realiai suklaidintų klientų ar verslo partnerių laiškai ir panašiai.

Antra, teismas turi turėti duomenų, kad domeno savininkas į domeno vardą turėtų neturėti jokių teisių, t. y. turi būti akivaizdu, kad nusipirktas domeno vardas su pažeidėju bei jo veikla neturi nieko bendro. Tarkim, vargu ar pavyktų nuginčyti domeno, kuris sutampa su jį registravusio asmens pavarde, registraciją. Be to, domeno vardas turi būti registruotas akivaizdžiai žinant apie ankstesnes prekių ženklo savininko teises. Iš čia išplaukia, kad prekių ženklas turi būti pateiktas registruoti anksčiau nei domenas, nebent kalba eitų apie taip vadinamus plačiai žinomus prekių ženklus, kurie yra saugomi ir neregistruoti.

Ir trečia bei visų svarbiausia – prekių ženklo savininkas privalo įrodyti, kad domeno vardas buvo registruotas ir yra naudojamas turint nesąžiningų ketinimų, pavyzdžiui, siekiant užkirsti kelią konkurentui turėti svetainę, kurios adresas sutampa su jo pavadinimu ar prekių ženklu (panašus atvejis buvo su domenais www.pifas.lt, taip pat www.harley-davidson.lt), arba neketinant realiai jo naudoti, tačiau siekiant parduoti domeną prekių ženklo savininkui bei taip užsidirbti (www.skype.lt, www.leo.lt), domenas yra gerai žinomas prekių ženklas su vartotojui neakivaizdžia klaida (www.cokacola.lt, www.delfis.lt) ir panašiai.

Įrodžius visas minėtas aplinkybes, teismas priima sprendimą įpareigoti pažeidėją nutraukti ginčo domeno naudojimą bei panaikinti jo teisinę registraciją pažeidėjo vardu, po ko, jei tik to nori, domeną savo vardu gali užsiregistruoti prekių ženklo savininkas. Lietuvoje vien per praėjusius metus sulaukta net 18 analogiškų teismo sprendimų.

Siekiant teisingumo teismo keliu gali prireikti ir trejų metų

Kita vertus, apsisprendus savo teises ginti teisme, reikia pasiruošti tam, kad procesas teisme gali užtrukti net iki trejų metų. Todėl tais atvejais, kai teisių į konkretų jau registruotą domeną perėmimo klausimas yra gana skubus, teismo kelias nėra pats optimaliausias. Tad, neretai bylinėtis pavargę prekių ženklų savininkai praranda kantrybę bei sutaria bylą su nesąžiningai domeną registravusiu asmeniu baigti taikiu susitarimu, neretai sumokant tam tikrą pinigų sumą. Taip baigėsi JAV skalūnų dujų kompanijos CHEVRON ir analogiško domeno vardo savininko ginčas, taip pat ginčas dėl domeno vardo www.sviturys.lt. Be kita ko, toks kelias įmanomas tik tada, jei prekių ženklas yra įregistruotas, arba pripažintas plačiai žinomu, o ženklo registracijos arba pripažinimo plačiai žinomu data yra ankstesnė nei domeno registravimo data. O jeigu ženklas nėra registruotas, nėra jokių ankstesnių teisių, reiškia, kad nėra pagrindo ir domeno ginčijimui. Todėl, iš esmės didelių investicijų nereikalaujančios prekių ženklo registracijos paraiškos pateikimas įmonei pradėjus vystyti veiklą ar kurti naują produktą strategiškai ilguoju laikotarpiu, yra geriausia išeitis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *