Neatsakingi pareiškimai gali daug kainuoti

Triniti

Nors mūsų teisinė sistema saugo ir gina asmens saviraiškos laisvę kaip vertybę, ji lygiai taip pat saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, įskaitant ir juridinio asmens dalykinę reputaciją. Dėl tos priežasties neatsakingi pareiškimai, kaip, pavyzdžiui, tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimas ar išsakyta nepagrįsta kritika, situacijos vertinimas turi teisines pasekmes.

Kadangi galioja bendra taisyklė, jog turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla, tai reiškia, kad atsakingas yra tiek juos paskleidęs asmuo, tiek jo atstovaujama įmonė, įstaiga ar organizacija, jei buvo kalbama jos vardu.

Pirmiausia rekomenduotina siekti tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo

Jei apie įmonę, įstaigą ar organizaciją buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, kuri pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, visų pirma rekomenduotina taikiai siekti šios informacijos paneigimo kreipiantis su prašymu į tokią informaciją paskleidusį asmenį raštu. Nesulaukus siekiamų veiksmų, rekomenduotina reikalauti paskleistų duomenų paneigimo teismo tvarka. Tokiu atveju yra preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, tačiau paneigimas skelbiamas tik esant galutiniam teismo sprendimui. Tai reiškia, jog informacijos paneigimo siekiant teismo keliu, gali tekti laukti metus ir daugiau.

Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų.

Įrodyti žalą nėra paprasta

Jei dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo įmonė, įstaiga ar organizacija patyrė žalą, jos atlyginimo galima siekti kreipiantis į teismą. Lietuvos teismų praktikoje bylų dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo pažeidus juridinio asmens dalykinę reputaciją nėra daug, o priteistos neturtinės žalos sumos dažnu atveju buvo nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų.

Mažas ginčų skaičius jokiu būdu nereiškia, kad tokių pažeidimų yra mažai. Pagrindinė to priežastis – juridiniam asmeniui nėra lengva įrodyti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Žalos ir jos dydžio įrodymas priklauso nuo daugelio aplinkybių: juridinio asmens žinomumo, geros reputacijos, paskleistos žinios svarbos ir jos paskleidimo būdo, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala, koks neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams ir kt. Tokios informacijos surinkimui, išvadų parengimui tikėtina, jog prireiks ir specialistų ar nepriklausomų vertintojų pagalbos. Dėl tos priežasties dažnai įrodymų surinkimo ir teismo proceso kaštai neprilygsta potencialiai galimam gauti žalos atlygiui, todėl į teismą paprastai kreipiamasi tuomet, kai pažeidimas yra labai aiškus ir darantis didelę žalą asmeniui, o atsakovas – žiniasklaidos priemonė.

Kiek dažniau informacijos paneigimo ir žalos atlyginimo pasaulinėje praktikoje teismo keliu siekia akcijų biržoje listinguojamos bendrovės. Blogos, faktinio pagrindo neturinčios žinios paskelbimas gali iš esmės neigiamai paveikti gerą įmonės reputaciją ir lemti akcijų kainos mažėjimą. Nekyla abejonių, kad, pavyzdžiui, paskelbus neigiamą, blogą įtaką reputacijai turinčią žinią, kuri neturėtų faktinio pagrindo, apie „Facebook“, jos akcijų kaina ženkliai sumažėtų, o bendrovė patirtų milžiniškus nuostolius.

Nepagrįsta kritika, nuomonė ir vertinimas taip pat turi teisines pasekmes

Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo.

Skirtingai nei faktiniai, vertinamieji (nuomonės) teiginiai negali būti įrodomi, tačiau siekiant nepažeisti kitų asmenų teisių, vis dėl to turi nestokoti faktinio pagrindo. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia.

Nuomonės ar vertinimo nepagrįstumą, pažeidžiantį juridinio asmens reputaciją paprastai įrodyti yra ženkliai sudėtingiau nei tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimą, todėl tokių bylų teisme dar mažiau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *