Subjektyvūs juodieji sąrašai ir neadekvati įsiskolinimo riba siūlomame viešųjų pirkimų įstatymo pakeitime

Triniti

Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos parengtam Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siekiama apriboti viešuosiuose pirkimuose dalyvavimą tiekėjams, kurie pasiūlymų pateikimų dieną turi 50 eurų (172,64 Lt) ir didesnį mokestinį įsiskolinimą valstybei bei sudaryti galimybes perkančiajai organizacijai atmesti netinkamai ankstesnes viešųjų pirkimų sutartis vykdžiusių tiekėjų pasiūlymus. Šiais pakeitimais Ūkio ministerija siekia užtikrinti sąžiningesnę tiekėjų konkurenciją, išspręsti netinkamai vykdomų viešųjų pirkimų sutarčių problemą bei paskatinti įmones laiku sumokėti mokesčius.

Įsiskolinimo ribos įvedimas – teigiama naujiena, tačiau kritikuotina

Šiuo metu galiojantis viešųjų pirkimų reguliavimas perkančiajai organizacijai nustato galimybę pačiai spręsti, ar nustatyti sąlygą, kad viešajame pirkime dalyvaujantis tiekėjas būtų sumokėjęs visus mokesčius valstybei. Pirkimo sąlygose nustačius tokį reikalavimą, tiekėjo pasiūlymas turėjo būti atmetamas esant minimaliai nepriemokai, o įsiskolinimo nebuvimą įrodančių pažymų praktikoje būdavo reikalaujama labai dažnai. Tiekėjas galėjo valstybei turėti tik įsiskolinimų, kurių mokėjimas yra atidėtas.

Privalomas tokio pagrindo įvedimas yra neadekvatus žingsnis viešuosiuose pirkimuose. Kita vertus, jei perkančiajai organizacijai, kaip yra dabar, būtų palikta teisė nustatyti tokį pagrindą pirkimo sąlygose ir kartu būtų įvesta maksimali įsiskolinimo suma, kaip siūloma projekte, tokiu atveju projektas būtų vertinamas kaip teigiama naujiena. Kita vertus, dėl ribinio įsiskolinimo dydžio galima būtų diskutuoti. Praktika rodo, kad tiekėjui intensyviai dalyvaujant rinkoje, pasiūlymo rengimo metu gali susidaryti ir didesnis įsiskolinimas, nei numatyta įstatymo pakeitimo pasiūlymuose riba – juk tiekėjas reguliariai moka mokesčius, susijusius su darbo užmokesčiu, deklaruoja ir moka pridėtinės vertės mokestį. Dėl šios priežasties tiekėjas kas kartą privalo tikrinti, ar nėra susidariusio einamojo ir nereikšmingo įsiskolinimo valstybės biudžetui, kuris galutinę pasiūlymo pateikimo dieną gali susidaryti ir dėl neapsižiūrėjimo. Nors tai būtų tiekėjo klaida, organizuojant viešuosius pirkimus turėtų būti vengiama formalių ir viešųjų pirkimų tikslams neadekvačių reikalavimų.

Nors projekto rengėjai teigia, kad tai padės kovoti su mokesčių nemokėjimu, tokios priemonės neturėtų būti vertinamos kaip tinkamos šiam tikslui pasiekti, nes įprastai pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai tinkamai atsiskaito su valstybe. O šiuo atveju, kuomet kvalifikuoto tiekėjo konkurencingas pasiūlymas bus privalomai atmetamas dėl didesnio nei 50 EUR įsiskolinimo valstybei, tai tinkamai nepasitarnaus siekiant viešųjų pirkimų tikslų. Sudėtinga paaiškinti, kuo tiekėjo, kuris turi 49 EUR įsiskolinimą valstybei pasiūlymas yra geresnis nei tiekėjo, kuris turi 51 EUR įsiskolinimą esant toms pačioms sąlygoms.

Siekiant tikrai kovoti su mokesčių nemokančiais subjektais šiuo atveju galbūt tikslingiau būtų vertinti, ar nėra pradėtos mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūros ir panašios aplinkybės, kurios išties patvirtintų apie tiekėjo įtemptus santykius su mokesčius administruojančiomis institucijomis.

Tiekėjų juodieji sąrašai įneš daug subjektyvumo

Įstatymo pakeitimo projekte siūlomas dar vienas apribojimas tiekėjams dalyvauti pirkimuose – vadinamasis juodasis tiekėjų sąrašas. Jei įstatymo projektas būtų priimtas, perkančiosios organizacijos savo pirkimo sąlygose galėtų numatyti, kad tiekėjo pasiūlymas bus atmetamas, jei tiekėjas patenka į sąrašą tiekėjų, kurie atitinka toliau nurodytus alternatyvius kriterijus: pirma – tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties ar netinkamai ją įvykdęs, kai pirkimo sutartis buvo nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse; antra – yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius.

Juoduosius tiekėjų sąrašus, pagal įstatymo projektą, turėtų administruoti Viešųjų pirkimų tarnyba, o sąrašai būtų skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Kaip siūloma įstatymo projekte, perkančiosios organizacijos galės atmesti pasiūlymą, jei tiekėjas yra įrašytas į šiuos sąrašus pastaruosius trejus metus, tačiau pirkimo sąlygose numatyti tokį pasiūlymo atmetimo pagrindą nebūtų privaloma.

Advokatas pastebi, kad remiantis šia nuostata, perkančiosios organizacijos galės rinktis tiekėjus ne pagal jų siūlomas kainas ar pasiūlymų ekonominę naudą, o iš esmės pagal tiekėjo veiklos istoriją, jo reputaciją.

Jei tiekėjo įrašymas į sąrašą dėl priimto teismo sprendimo gal ir būtų pateisinama priemonė, tai galimybė įrašyti tiekėją į juoduosius sąrašus be teismo sprendimo įneša į viešųjų pirkimų procesą daug subjektyvumo, kuris gali sukelti pastariesiems didelių nemalonumų. Tais atvejais, kuomet tiekėjas teismo tvarka neginčytų perkančiosios organizacijos sprendimų nutraukti pirkimo sutartį, jis pagal įstatymo projektą atsidurtų juodajame sąraše. Tas faktas, kad esminis sutarties pažeidimas ir sutarties nutraukimo teisėtumas dėl įvairių priežasčių gali būti ir nepatvirtintas teismo sprendimu, taip pat turės reikšmingos įtakos konkurencijos viešuosiuose pirkimuose ribojimui.

Įstatymo projektas, be kita ko, numato papildomas tiekėjų gynybos priemones siekiant išvengti tiekėjo įrašymo į šiuos sąrašus. Pagal įstatymo projektą, jei perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, tiekėjas turės teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo. Praktiškai tai reiškia, kad tik reikšdamas ieškinį teisme dėl netinkamo sutarties nutraukimo, tiekėjas gali tikėtis išvengti įrašymo į juoduosius sąrašus, o tai, vienareikšmiškai paskatins bereikalingą tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų bylinėjimąsi, taigi ir intensyvėjantį teismų darbą bei papildomas išlaidas valstybei.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *