Neramumai nebūtinai reiškia force majeure

Triniti

Bene kiekvienoje sutartyje yra įtvirtinta force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybė, kuriai įvykus, kita šalis gali nutraukti sutarties vykdymą be jokių tolimesnių pasekmių. Atsižvelgiant į Ukrainos įvykius ir kitas aktualijas, kyla klausimai, kada galima pasinaudoti šia aplinkybe; ar politiniai įvykiai šalyje gali būti laikomi ta nenugalima jėga; kas yra tos aplinkybės, kurių šalis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu? Nors linkiu, kad praktikoje to niekuomet neprireiktų, visgi, kaip turėtų elgtis įmonės, jei šalyje kiltų neramumai?

Force majeure – tai, kas išties netikėta

Force majeure aplinkybės yra laikytinos itin neįprastomis ir retomis. Verslo santykiuose tokios aplinkybės pasižymi šiais požymiais: jų nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti (t.y. sutarties šalims negalėjo būti nei kiek tikėtina), dėl ko sutarties objektyviai negalima įvykdyti, o neįvykdžiusi sutarties šalis tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar užkirsti joms kelio ir nebuvo prisiėmusi tokios rizikos. Hipotetinis pavyzdys: jei, tarkime Lietuvos įmonė prieš keletą metų buvo sudariusi krovinių pristatymo visoje Ukrainos teritorijoje sutartį, ji šiandien pagrįstai galėtų dėl force majeure nepristatinėti krovinių į Donecką ir kitas „karštąsias“ šios šalies sritis (tikėtina, kad su tuo sutiktų ir kita sutarties šalis, o priešingu atveju – teismas). Kas kita, jei tokią sutartį įmonė būtų pasirašiusi, pvz., šių metų kovo mėnesį, kuomet neramumų rytiniuose Ukrainos regionuose tikimybė buvo akivaizdi.

Net ir karo atveju įsipareigojimai galiotų

Karas, pilietinis karas, maištai ir revoliucijos, piratavimas, sabotažas yra pateikti kaip pavyzdžiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos aplinkybėms. Tačiau force majeure yra konstatuojama kiekvienam konkrečiam atvejui atskirai, todėl klaidinga būtų teigti, kad vienas ar kitas įvykis yra savaime laikytinas force majeure aplinkybe. Pavyzdžiui, sutarčiai tarp dviejų įmonių Vilniuje dėl valymo paslaugų teikimo, neramumai Klaipėdoje neturėtų būti laikomi force majeure aplinkybe, dėl kurios būtų galima sustabdyti sutarties vykdymą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad force majeure yra taikoma privatinėje teisėje. Tai reiškia, kad mokesčių mokėjimui ir kitiems viešiesiems santykiams su valstybės institucijomis nenugalimos jėgos egzistavimas neturi reikšmės.

Kada įmonė atleidžiama nuo atsakomybės vykdyti įsipareigojimus?

Geriausias būdas yra senas kaip pasaulis – tarpusavio susitarimas. Tai – kai viena sutarties šalis sako, kad negali vykdyti įsipareigojimo dėl nenugalimosios jėgos, o kita sutinka, kad išties egzistuoja tokia nenugalimoji jėga, dėl kurios negalima vykdyti įsipareigojimų. Tačiau ne visuomet pavyksta susitarti ir tuomet klausimą sprendžia teismas.

Bet kuriuo atveju, sutarties šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją. Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties sąlygų neįvykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl force majeure aplinkybių. Įsipareigojimų nevykdanti šalis atleidžiama nuo nuostolių atlyginimo, baudų ir kitų sutartyje numatytų sankcijų (išskyrus prievolę mokėti palūkanas) tol, kol egzistuoja force majeure aplinkybė. Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui. Pavyzdžiui, jei dėl kilusių neramumų neveiktų ryšių infrastruktūra, interneto ryšys, būtinas įmonės įsipareigojimams įvykdyti, šalis greičiausiai būtų atleidžiama nuo atsakomybės tam laikotarpiui, kuomet ryšys neveikė.

Pravartu kreiptis į prekybos, pramonės ir amatų rūmus

Praktikoje, siekiant įrodyti nenugalimos jėgos egzistavimą, yra pravartu kreiptis į Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmus, kurie išduoda pažymą, patvirtinančią šią aplinkybę. Žinoma, ginčui pasiekus teismą, šis, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, turi teisę nuneigti rūmų išduodą pažymą ir konstatuoti priešingai. Nors tokia situacija yra ne kartą įvykusi praktikoje, atkreiptinas dėmesys, kad tokia rūmų pažyma yra laikytina svariu įrodymu byloje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *