Kaip padidinti vietinio kapitalo investicijas Lietuvoje?

Triniti

Lietuvos pensijų fondai kartu su gyvybės ir negyvybės draudimo bendrovėmis valdo didžiulį Lietuvoje gyventojų sukauptą kapitalą – vien Lietuvos II-osios pakopos pensijų fonduose sukaupta daugiau nei 5,4 mlrd. Lt. Tačiau didžiąją dalį investicijų šios institucijos nukreipia į užsienį, taip prisidėdamos prie kitų šalių vystymosi ir gerovės.

Ar išties Lietuva nėra tinkama pensijų fondų ir draudimo bendrovių investicijoms šalis? Anaiptol – šių metų pradžioje atlikęs Baltijos šalyse veikiančių privataus kapitalo fondų atstovų apklausą, priėjau išvadą, kad dauguma fondų valdytojų, sukaupusių 10-20 metų investavimo patirtį, Baltijos šalyse mato potencialą gauti aukštesnę nei vidutinę investicijų grąžą. Tad kaip būtų galima paskatinti ir pensijų fondus bei draudimo bendroves optimistiškiau žvelgti į investicijas Lietuvoje?

Pensijų fondų bei gyvybės draudimo bendrovių tikslas yra su kuo mažesne rizika užtikrinti klientams – būsimiesiems pensininkams – investicijų grąžą, todėl visame pasaulyje įprasta, kad šios institucijos daugiausia investuoja į vyriausybių skolos vertybinius popierius, mažiau – į akcijų biržose kotiruojamų įmonių akcijas, o dar mažiau – į privataus kapitalo, nekilnojamojo turto ir panašius alternatyvaus investavimo fondus, kurie investavimo požiūriu yra rizikingesni ar mažiau likvidūs, tačiau kartu siūlo ir žymiai didesnės grąžos potencialą bei papildomas diversifikavimo galimybes. Tarp šių investicinių priemonių norėčiau išskirti privataus kapitalo fondus, kurie yra ypatingai svarbūs Lietuvos ekonomikos plėtrai ir konkurencingumo didinimui – juk jie savo investicijas nukreipia į inovatyvias bei didelį augimo potencialą turinčias įmones, kurios kuria aukštą pridėtinę vertę, pritraukia ir padeda šalyje išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus.

Tai ypač svarbu Lietuvai, kurioje privačios skolos rinkos (angl. private debt market) beveik nėra, o viešoji nuosavybės vertybinių popierių rinka (angl. public equity markets) vis dar nepakankamai išvystyta. Tad bene geriausias būdas Lietuvoje sukauptas gyventojų santaupas nukreipti produktyvių investicijų link yra per privataus kapitalo fondus, kurie profesionaliai atrenka perspektyviausias Lietuvos įmones bei sėkmingai investuoja į jų nuosavybės ir skolos vertybinius popierius. Tokiu būdu geriausias verslo idėjas lengviau pasiektų kapitalas, kurio taip reikia, ir Lietuvos verslas sparčiai plėstųsi, sėkmingai konkuruotų globaliame pasaulyje ir kurtų pridėtinę vertę bei darbo vietas.

Suprantama, kad pensijų fondai bei draudimo bendrovės vengia prisiimti didesnę riziką ir negali visų savo valdomų lėšų nukreipti į privataus kapitalo fondus. Tačiau šiuo metu į Lietuvos privataus kapitalo ir nekilnojamojo turto fondų rinką Lietuvoje veikiantys pensijų fondai ir draudimo bendrovės investuoja mažiau nei 1% valdomų lėšų, kai  tuo tarpu Vakarų šalyse pensijų fondai ir draudimo bendrovės yra svarbiausias privataus kapitalo ir nekilnojamojo turto fondų kapitalo šaltinis.

Kadangi pensijų fondams ir draudimo bendrovėms svarbu išskaidyti riziką, į tokias alternatyvias kapitalo klases kaip privataus kapitalo ar nekilnojamojo turto fondai galėtų būti investuojama sąlyginai nedidelė dalis nuo viso šių institucinių investuotojų valdomo turto. 5% atitiktų pasaulyje įprastą praktiką ir būtų priimtina rizikingesnių investicijų riba pensijų fondams ir draudimo bendrovėms, ir labai reikšminga suma – Lietuvos privataus kapitalo ir nekilnojamojo turto fondų rinkai. Tokiu būdu vien iš pensijų fondų artimiausiais metais šioms investicijoms galėtų būti skirta virš 250 mln. Lt. Tuo pačiu tokios nedidelės ribos nustatymas Lietuvos kapitalo rinkoje nesukeltų „burbulo“ efekto ir užtikrintų laipsnišką bei tvarią Lietuvos kapitalo rinkos plėtrą.

Lietuvos Vyriausybė galėtų prisidėti prie tokių investicijų Lietuvoje skatinimo, o tuo pačiu ir prie Lietuvos kapitalo rinkos vystymosi, suteikdama papildomas mokestines lengvatas tiems pensijų fondų valdytojams ir draudimo bendrovėms, kurie Lietuvoje investuoja ne mažiau nei tam tikrą nustatytą dalį lėšų. Tokiu būdu nebūtų pažeisti europiniai laisvo kapitalo judėjimo principai, kapitalo rinkos kūrimo „našta“ nebūtų užkrauta tik ant pensijų fondų ir draudimo bendrovių pečių, o tuo pačiu socialiai atsakingai bei visuomeniškai mąstantys pensijų fondai bei draudimo bendrovės būtų paskatintos daugiau investuoti Lietuvoje. Tai kurtų vertę visai šalies finansų ekosistemai bei gyventojų gerovei.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *