Siekiama harmonizuoti ES valstybių narių reglamentavimą komercinių paslapčių apsaugos srityje

Triniti

Europos Komisija siūlo naują direktyvą, skirtą suvienodinti valstybių narių teisės aktus neskelbtinos know-how ir bendrovių komercinių paslapčių teisinės apsaugos srityje.

Šiuo metu Europos Sąjungos valstybių narių apsaugos nuo neteisėto komercinių paslapčių pasisavinimo įstatymai labai skiriasi, kai kurios valstybės apskritai neturi specialaus šios srities reglamentavimo, tad neabejotina, jog skirtingose rinkose veikiančioms bendrovės sunku suprasti kitų valstybių narių sistemas ir jomis naudotis. Komisijos atliktame tyrime skelbiama, kad dėl šių priežasčių nukentėjusios nuo neteisėto konfidencialios informacijos pasisavinimo, bendrovės nenoriai teikia civilinius ieškinius teismui, nes nėra įsitikinusios, kad teismai išsaugos jų komercinių paslapčių konfidencialumą. Tokia nevienalytė sistema neigiamai veikia verslo subjektų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir yra pagrindinė kliūtis siekiant pasinaudoti Europos Sąjungos bendrąja rinka inovacijoms ir ekonomikos augimui skatinti.

Direktyva valstybėms narėms pateikia bendrą komercinių paslapčių sąvoką –  komercinėmis paslaptimis yra laikoma informacija, turinti tikrą ar potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama, taip pat nurodo, kas turėtų būti laikoma neteisėtu komercinių paslapčių įsigijimu, naudojimu ar atskleidimu. Kartu pateikiamas galimų neteisėtais veiksmais pažeistų teisių gynimo būdų sąrašas.

Lietuvai nauja būtų tai, kad nustatomas sutrumpintas 2 metų ieškinio senaties terminas ieškiniams pateikti, kuris būtų skaičiuojamas nuo tos dienos kai komercinių paslapčių savininkas sužinojo ar objektyviai turėjo sužinoti apie paskutinį teisių pažeidimo faktą, taip pat įvardijamos priemonės, kurių teismai turėtų imtis siekiant išlaikyti bendrovių komercinių paslapčių konfidencialumą ginčui jau esant teisme.

Tikima, jog visa tai nacionaliniams teismams padės spręsti neteisėto konfidencialios verslo informacijos pasisavinimo bylas, šalinti iš rinkos produktus, kuriais pažeidžiamos komercinės paslaptys, o nukentėjusiems bus lengviau gauti kompensaciją už neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

Tačiau išlieka tam tikrų pastebimų direktyvos neapibrėžtų sričių. Faktas, kad Komisija nepateikė taisyklių, kurios palengvintų įrodymų surinkimą neteisėtam konfidencialios informacijos gavimui, naudojimui ar atskleidimui teismo procese. Tad ir toliau išliks nuolat kildavę sunkumai įrodinėjant pažeistas teises.

Taip pat abejonių kelia ir tai, ar ši direktyva iš tiesų palengvins ginčų sprendimą, ar tik įneš didesnius sunkumus ir daugybę naujų prašymų dėl preliminaraus sprendimo aiškinant nacionalinius direktyvai įgyvendinti skirtus įstatymus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

Dabar šios direktyvos likimas priklauso nuo Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento sprendimo, ar direktyva turėtų būti įgyvendinta įprasta teisėkūros procedūra. Jeigu direktyva bus priimta, ji valstybių narių turės būti įgyvendinta iki 2014 metų pabaigos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *