Dar kartą apie akcijų apmokestinimą

Triniti

Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigalios naujausi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPM įstatymas) bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymų (toliau – Pelno mokesčio įstatymas) pakeitimai. Prieš jiems įsigaliojant vertėtų prisiminti akcijų pardavimo pajamų mokesčio reglamentavimą kontroliuojančios bendrovės – holdingo steigimo atveju.

Lietuvoje holdingai įprastai steigiami įsteigiant naują uždarąją akcinę bendrovę su minimaliu įstatiniu kapitalu bei padidinant naujos įsteigtos bendrovės įstatinį kapitalą jau turimomis ilgai veikiančios bendrovės akcijomis. Didinant įstatinį kapitalą nepiniginiu įnašu jis privalomai turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Nuo turto vertinimo ataskaitoje nustatytos ilgai veikiančios bendrovės akcijų vertės priklauso holdingo išleidžiamų akcijų emisijos kaina.

Gyventojų pajamų mokestis įsteigus holdingą

GPM įstatymo 19 str. 5 d. nustato, kad kai gyventojas parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn akcijas minėto įstatymo 2 str. 14 d. 7 ir 8 p. nurodytais atvejais gautas mainais į įsigyjamojo vieneto akcijas, parduodamų ar kitaip perleidžiamų nuosavybėn akcijų įsigijimo kaina yra lygi turėtų įsigyjamojo vieneto akcijų įsigijimo kainai. Trumpai tariant, nagrinėjamu atveju gyventojui parduodant holdingo akcijas jų įsigijimo kaina laikoma nepiniginiu įnašu didinant holdingo įstatinį kapitalą įneštų akcijų įsigijimo kaina (t.y. ilgai veikiančios bendrovės akcijų įsigijimo kaina). GPM įstatymo 2 str. 14 d. nustato, kas laikoma gyventojo pajamomis. Minėtos dalies 8 p. nustato, jog gyventojo pajamomis nelaikomas tarp Pelno mokesčio įstatymo 41 str. 1 d. 1 p. nustatytų vienetų Pelno mokesčio įstatymo 41 str. 2 d. nustatytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais vykdomų operacijų metu susidaręs turto vertės skirtumas, kai gaunamos akcijos vieneto dalyvių turimas šio vieneto akcijas mainais keičiant į kito vieneto akcijas, išskyrus akcijų kainų skirtumo apmokėjimą pinigais. Paprasčiau tariant, gyventojo pajamomis nelaikomas akcijų, įneštų į holdingo įstatinį kapitalą ir už tai gautų holdingo akcijų verčių skirtumas. Pelno mokesčio įstatymo 41 str. 2 d. 7 p. nustato, jog viena iš perleidimo ar reorganizavimo situacijų laikoma, kai vienetas (t.y. holdingas), siekdamas visiškai kontroliuoti kitą vienetą įsigyjant daugumą balsų (t. y. turėti daugiau kaip 1/2 bendrovės akcijų suteikiamų balsų) perleidžia išleidžiamas savo akcijas mainais įsigyjamojo vieneto dalyviams už jų turimas įsigyjamojo vieneto akcijas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad holdingo akcijų įsigijimo kaina būtų laikoma senosios, ilgai veikiančios bendrovės akcijų įsigijimo kaina, o įsigijimo data – holdingo steigimo ir padidinto įstatinio kapitalo registravimo datos.

Holdingo pelno mokestis

Kaip jau buvo minėta, holdingo įstatinio kapitalo didinimas nepiniginiu įnašu šiuo atveju atitinka Pelno mokesčio įstatymo 41 str. 2 d. 7 p. nurodytą atvejį. Pelno mokesčio įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad kai minėto įstatymo 41 str. nustatytais atvejais vieneto dalyviai už turimas šio vieneto akcijas mainais gauna kito vieneto akcijų, tai turto vertės padidėjimas nelaikomas tų dalyvių, mainais gavusių naujas akcijas, pajamomis. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikiamas Pelno mokesčio įstatymo 42 str. komentaras nurodo, jog jei atliekami akcijų mainai Pelno mokesčio įstatymo 41 str. 2 d. 7 p. aprašytu atveju, t.y., kai Lietuvos vienetas, siekdamas kontroliuoti kitą Lietuvos ar užsienio vienetą, įsigyja to kito vieneto akcijas iš jo dalyvio, mainais už jas perleisdamas savo naujai išleistas akcijas, tai to Lietuvos vieneto taip mainais gautų akcijų įsigijimo kaina yra jo išleistų akcijų emisijos kaina (įskaitant tiesiogines išlaidas, susijusias su mainais gautų akcijų įsigijimu). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Pelno mokesčio įstatymą minėtos nuostatos taikomos tik tuo atveju, kai vienetas ar jo dalyviai, mainais gavę akcijų (dalių, pajų), jų neparduoda ar kitaip neperleidžia nuosavybėn trejus metus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog įsteigus holdingą ir padidinus jo įstatinį kapitalą įnešant nepiniginį įnašą ilgai veikiančios bendrovės akcijomis, ilgai veikiančios bendrovės akcijų įsigijimo kaina bus laikoma holdingo akcijų emisijos kaina, t.y. turto vertinimo ataskaitoje nustatyta holdingui perduodamų akcijų vertė. Dėl šios priežasties holdingui parduodant bendrovės akcijas tokių akcijų pardavimo pajamos būtų ženkliai mažesnės, nei akcijas parduodant neįsteigus holdingo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *