Įmonės įvaizdis kaip įmonės nuosavybė. Kuo remiantis turėtų būti ginamos sąžiningo verslininko teisės?

Triniti

Sparčiai keičiantis vartotojų poreikiams bei vis didėjant konkurencijai tarp verslo subjektų, išryškėja poreikis įmonėms išsiskirti ne tik prekių ženklais ar dizainais, tačiau imtis naujų priemonių ir stiprinti savo įmonės stilių, įvaizdį, naudoti išskirtinius prekių pateikimo ar pakavimo būdus. Žinoma, įmonės stiliaus sukūrimas reikalauja daugybės kaštų, o ir daugėja atvejų, kai jau sukurtu įmonės įvaizdžiu naudojasi konkurentai. Taigi kyla klausimas, kaip turi būti ginamos sąžiningo verslininko teisės, kai jo įvaizdį ar stilių imituoja konkurentai?

Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai vienos įmonės interneto svetainė yra kopijuojama/mėgdžiojama jos konkurentų. Taigi kai įmonės įvaizdis kuriamas pasitelkiant autorių teisių objektus, pavyzdžiui, fotografijas, muzikinius ar kitokius kūrinius, nekyla problemos, kaip turėtų būti ginamos sąžiningo verslininko teisės. Tokiu atveju, remiantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymu, interneto svetainės savininko teisės gali būti apgintos.

Panašumo kriterijus ginant įmonės įvaizdį

Tačiau problema kyla tada, kai įmonės įvaizdis nėra apsaugotas nei autorių teisės, nei kitomis intelektinės nuosavybės teisės normomis. Šiuo atveju yra svarbu atkreipti dėmesį į panašumo elementą. Tiek Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme, tiek dizaino įstatyme, jau nuo jų priėmimo buvo naudojama panašumo sąvoka, o taip pat išaiškinta ir eilėje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų, tačiau kyla klausimas, ar galima šį panašumo kriterijų taikyti ir vadovautis ginant bendrą įmonės įvaizdį?

Kaip pavyzdį galima pateikti jei, sakykime, alkoholinius gėrimus parduodanti įmonė visuose prekybos vietose išdėsto savo gaminius specifiniu išskirtiniu būdu ar forma, vėliau kita įmonė pasirenka analogišką būdą ir tokiu pat būdu išdėsto savąsias prekes. Taigi kaip pirmoji įmonė galėtų ginti savo jau sukurtą įvaizdį?

Lyginant ES nesąžiningos konkurencijos ir prekių ženklų reguliavimą, pabrėžtina, kad aukščiau pateiktas nesąžiningos veiklos pavyzdys ES lygiu yra reguliuojamas tik iš dalies – kas susiję su naudojamais prekių ženklais, ES leidžia valstybėms narėms pačioms nustatyti veiksmus civilinės atsakomybės ir nesąžiningos konkurencijos atvejais. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad pakavimo, stiliaus ar įvaizdžio panašumai lieka nepaliesti ir nereglamentuojami Europos Sąjungos lygiu.

Įstatymų reguliuojamos sritys

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos įstatymai apima ir reguliuoja abi aukščiau minėtas sritis: konkurencijos įstatymas nustato, jog ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija ir gauti nesąžiningos naudos. Taigi Lietuvos Respublikoje matoma, jog naudojimasis kitos įmonės įvaizdžiu, pateikto pavyzdžio atveju – alkoholinių gėrimų gamintojo teisės, turėtų būti ginamas vadovaujantis konkurencijos teisės normomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikoje dar nebuvo pasitaikiusio atvejo, kai įmonė būtų ginusi savo įvaizdį teismine tvarka, manytina todėl, kad šiai sričiai įstatymai neteikia didelės reikšmės ir detaliai nereglamentuoja – tam yra skirtas tik vienas konkurencijos įstatymo punktas. Todėl, dažniausiai, įmonės teisės yra ginamos vadovaujantis autorių teisių ar prekių ženklų savininko teisių gynimo būdais.

Apibendrinant viską, galima daryti dvi išvadas: pirma, ginant verslo subjekto teises į jo naudojamą prekių pakavimą ar sukurtą įvaizdį, geriau būtų remtis ne intelektinės nuosavybės teisės normomis, bet konkurencijos teise bei vartotojų apsaugą reglamentuojančiomis teisės normomis; ir antra, panašumo kriterijus, kuris yra siejamas su prekių ženklais ar dizainais, turėtų būti tiesiogiai įtvirtintas ir konkurencijos teisėje, ir todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui Europos Sąjungos lygiu suteikiamą didelę galią, šis įstatymas turėtų būti taisomas, skiriant verslo subjektų kuriamam įvaizdžiui didesnę apsaugą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *