2013 m. rugpjūtis – Pagal teisinę analizę „Rail Baltic“ bendra įmonė turi būti įsteigta per įmanomai trumpiausią laiką

Triniti

Pagal Baltijos šalių teisinių paslaugų bendrovių aljanso „TRINITI“ atliktą teisinę analizę, kurią užsakė Estijos technikos priežiūros institucija, pavedusi išnagrinėti „Rail Baltic“ bendros įmonės steigimo teisinius aspektus, bendra įmonė turi būti įsteigta per įmanomai trumpiausią laiką. Visų pirmą dėl to, kad itin svarbu bendrai veikiančių finansavimo gavėjų vardu iki kito finansavimo laikotarpio pradžios pateikti paraišką dėl Europos Sąjungos finansavimo skyrimo. Rekomenduojamas projekto finansavimo šaltinis – Europos infrastruktūros tinklų priemonės pagrindu skiriamų lėšų ir papildomo finansavimo pvz., Europos investicijų banko arba Šiaurės investicijų banko, derinys.

Pasak „TRINITI Talinas“ (advokatų kontora Tamme Otsmann Ruus Vabamets) kontoros advokato ir „Rail Baltic“ projekto koordinatoriaus Tõnis Tamme, atlikus išsamų tyrimą, kurio visas tekstas buvo paskelbtas TSA interneto svetainėje, buvo išanalizuoti keli su naujojo geležinkelio valdymą įgyvendinsiančios bendros įmonės steigimu susiję aspektai, pradedant nuo optimalios organizacinės struktūros, finansavimo, mokesčių klausimų ir baigiant viešųjų pirkimų procedūromis visose Baltijos šalyse. „Tyrime dalyvavo 8 partneriai iš penkių valstybių. Pasitelkus visų jų pastangas, buvo sukurta išsami apžvalga, sudarant sąlygas Baltijos šalių vyriausybėms sėkmingai užbaigti derybas dėl „Rail Baltic“ bendros įmonės įsteigimo“, – pažymėjo T. Tamme.

Pasak Estijos ūkio ir ryšių ministerijos „Rail Baltic“ projekto koordinavimo vadovo Miiko Peris, tyrime buvo išanalizuotos visos Baltijos šalys. „Tai – labai išsamus pranešimas, kuris davė pastebimų rezultatų, visų pirma todėl, kad jis pagrindė būtinybę “Rail Baltic“ projekto įgyvendinimui įsteigti bendrą įmonę“, – teigė M. Peris. Tokie buvo ir kitų panašių projektų rezultatai. Šiuo metu vykstančių diskusijų tikslas – pasiekti bendrą sutarimą. Estija yra linkusi pritarti kompromisiniams sprendimams, kurie leistų sukurti ne tuščią karkasą, o reikalingus darbus atliekančią bendrą įmonę. „Šioje projekto stadijoje pagrindinis bendros įmonės darbas būtų siekti Europos Sąjungos finansavimo“, – pabrėžė Miiko Peris.

Pažymėtina, kad nei mokestiniais, nei teisiniais aspektais nėra didelių kliūčių ar organizacinių apribojimų įmonės buveinei renkantis bet kurią iš trijų išanalizuotų valstybių. Tačiau visų trijų Baltijos šalių premjerų politiniu sprendimu, Ryga buvo pasirinkta kaip pageidaujama „Rail Baltic“ įmonės buveinės vieta.

Nors šiuo metu visose trijose šalyse įstatymai nesuteikia teisės valstybei būti tiesiogine užsienyje registruotos įmonės akcininke, šį apribojimą galimą sušvelninti atlikus atitinkamus teisės aktų pakeitimus arba įsteigus dukterines įmones, kurios priimtų galutinius sprendimus dėl bendros įmonės organizacinės struktūros ir būtinų įnašų į jos nuosavą kapitalą.

T. Tamme kaip vieną iš reikšmingiausių rekomendacijų išskyrė specialiai „Rail Baltic“ taikomo tarpvalstybinio geležinkelių reglamentavimo poreikį: jame būtų aptariama infrastruktūros mokesčių nustatymas, pajėgumų paskirstymas, ginčų sprendimo tvarka ir būsimo tarptautinio bendradarbiavimo koordinavimas. „Toks sprendimas sudarytų sąlygas Suomijos ir Lenkijos valstybių, kurios pareiškė apie savo suinteresuotumą, dalyvavimui „Rail Baltic“ projekte“, – paaiškino T. Tamme.

Tyrime, tarpusavyje palyginus duomenis iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos, buvo išnagrinėti pagrindiniai finansiniai ir teisiniai „Rail Baltic“ 1435 mm (europinės) vėžės geležinkelių tinklo valdymo aspektai. Baltijos šalių teisinių paslaugų bendrovių aljansas TRINITI tyrimą atliko bendradarbiaudamas su savo tarptautiniais partneriais: „Deloitte“ išanalizavo mokesčių klausimus, „Keystone Advisors“ atliko finansinę analizę, „Innopolis“ išnagrinėjo su ES finansavimu susijusius klausimus, viena geriausių tarptautinių advokatų kontorų „Norton Rose“ išanalizavo Europos Sąjungos teisės aktus ir susijusią tarptautinę praktiką, o Lenkijos didžiausia kontora „Domański Zakrzewski Palinka“ atliko Lenkijos geležinkelius reglamentuojančių teisės aktų apžvalgą.