ĮSIGALIOJO LANKSTESNIS SPECIALIŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ REGULIAVIMAS

Triniti

Nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas (toliau – IIKISĮ). Nepaisant iš pirmo žvilgsnio gana sudėtingo įstatymo pavadinimo, šis įstatymas turėtų palengvinti profesionaliems finansų rinkų dalyviams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų veikos sąlygas. Iki minėto įstatymo įsigaliojimo, visų kolektyvinio investavimo subjektų bei jų valdymo įmonių veiklą reglamentavo Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas (toliau – KISĮ), kuris nuo 2013 m. liepos 1 d. keičiamas ir bus taikomas tik suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams, neprofesionaliesiems investuotojams skirtiems specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams, išskyrus tuos, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nesiūlomi viešai Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse arba pagal jų steigimo dokumentus yra siūlomi tik trečiosiose šalyse, bei suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir neprofesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms. Tam, kad įvertinti naujojo įstatymo privalumus, jie aptariami lyginant galiojančias ar galiojusias IIKISĮ bei KISĮ nuostatas.

Informuotieji investuotojai

Pirmiausia atribotina IIKISĮ įtvirtinta „informuotojo investuotojo“ sąvoka nuo KISĮ naudotos sąvokos „profesionalusis investuotojas“, kuri buvo panaikinta nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu pakeitimu.

Profesionalusis investuotojas KISĮ prasme reiškė klientą, kuris turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties pagrįstiems investiciniams sprendimams savarankiškai priimti, gali tinkamai įvertinti su tuo susijusią riziką, atitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytus profesionaliesiems klientams taikomus kriterijus arba yra kolektyvinio investavimo subjekto, kurio steigimo dokumentuose numatyta mažiausia investuojama suma yra 50 000 arba daugiau eurų, dalyvis.

Tuo tarpu IIKISĮ numatyta „informuotojo investuotojo“ samprata apima ir KISĮ numatytą „profesionalųjį investuotoją“, ir profesionaliųjų investuotojų statuso neturinčius fizinius asmenis, kurie valdymo įmonei ar investicinei bendrovei yra raštu patvirtinę savo kaip informuotųjų investuotojų statusą ir kurie atitinka bent vieną iš šių reikalavimų: 1) į informuotiesiems investuotojams skirtą kolektyvinio investavimo subjektą investuoja arba įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 125 000 eurų ar ekvivalentišką sumą kita valiuta; arba 2) finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, turinti teisę teikti investicines paslaugas, finansų patarėjo įmonė arba pagal KISĮ veikianti valdymo įmonė (arba analogiškas kitos valstybės narės subjektas) yra įvertinusi to asmens žinias ir patirtį investavimo srityje ir raštu patvirtina, kad toks asmuo gali tinkamai suvokti riziką, susijusią su investicijomis į pagal šį įstatymą veikiantį kolektyvinio investavimo subjektą. „Informuotojo investuotojo“ samprata taip pat apima ir juridinius asmenis, kurie valdymo įmonei ar investicinei bendrovei yra raštu patvirtinę savo kaip informuotųjų investuotojų statusą ir kurie į informuotiesiems investuotojams skirtą kolektyvinio investavimo subjektą investuoja arba įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 125 000 eurų ar ekvivalentišką sumą kita valiuta.

Kaip matyti iš pateiktos trumpos sąvokų apžvalgos, IIKISĮ nustatyta „informuotojo investuotojo“ sąvoka yra platesnė nei KISĮ naudota sąvoka „profesionalusis investuotojas“.

IIKISĮ taikymas

Atkreiptinas dėmesys, jog kolektyvinio investavimo subjektai, ketindami veikti pagal IIKISĮ, turi atitikti visas šias sąlygas:

1)      vienintelis tokio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo tikslas turi būti kolektyvinis surinkto informuotųjų investuotojų turto investavimas į kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir prospekte nurodytą turtą, siekiant išskaidyti riziką ir iš šios veiklos uždirbti pelno kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams;

2)      įprastai daugiau negu vienam su šio kolektyvinio investavimo subjekto valdytoju nesusijusiam investuotojui turi būti siūloma investicinių vienetų, akcijų arba siūloma įnešti įnašą į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją;

3)      kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose turi būti aiškiai nurodyta, kad kolektyvinio investavimo subjektui taikomi šio įstatymo reikalavimai, ir tik informuotiesiems investuotojams siūloma jo investicinių vienetų, akcijų arba siūloma įnešti įnašą į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją.

Be minėtų sąlygų, kolektyvinio investavimo subjektai, veikiantys pagal IIKISĮ, turi atitikti ne mažiau kaip tris iš šių kriterijų:

1)      kolektyvinio investavimo subjektas turi būti skirtas daugiau negu vienam su informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdytoju nesusijusiam investuotojui;

2)      daugiau negu 50 procentų kolektyvinio investavimo subjekto turto turi sudaryti su valdytoju nesusijusių investuotojų turtas, įskaitant investuotojų pasirašytus įsipareigojimus;

3)      kolektyvinio investavimo subjekto veiklos laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų nuo priežiūros institucijos investicinės bendrovės veiklos leidimo išdavimo ar nuo pritarimo investicinio fondo taisyklėms dienos. Kolektyvinio investavimo subjekto veiklos laikotarpis gali būti pratęsiamas papildomai 2 metams kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka;

4)      investicinės bendrovės ar investicinio fondo steigimo dokumentuose turi būti numatyta, kad investicinės bendrovės likvidavimo ar investicinio fondo panaikinimo metu kolektyvinio investavimo subjekto turtas realizuojamas jį parduodant su valdytoju nesusijusiems investuotojams.

Veiklos formos

KISĮ nustato, jog investicinė bendrovė – tai akcinė bendrovė, kurios akcijos išleidžiamos ir išperkamos KISĮ nustatyta tvarka. Priimant IIKISĮ buvo atsižvelgta į šiuo metu faktiškai egzistuojančią situaciją, kai daugelis fondų steigiasi kaip komanditinės ūkinės bendrijos, ir galimų investicinės bendrovės formų sąrašas buvo išplėstas. Pagal IIKISĮ investicinė bendrovė gali veikti kaip akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija bei komanditinė ūkinė bendrija.

Licencijavimo ypatumai

Naujai įsigaliojusiame IIKISĮ nustatytas kur kas trumpesnis sąrašas dokumentų, reikalingų leidimui užsiimti valdymo įmonės veikla gauti. Atitinkamai laikotarpis, per kurį priežiūros institucija turi pateikti sutikimą ar atsisakymą išduoti veiklos leidimą, sutrumpinamas per pusę – nustatomas 3 mėnesių laikotarpis nuo visų dokumentų, duomenų bei paaiškinimų pateikimo, kai KISĮ nustatytas 6 mėnesių laikotarpis. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal IIKISĮ veikiančioms investicinėms bendrovėms leidimą veiklai suteikiama galimybė gauti ne prieš pradedant vykdyti veiklą, o prieš pradedant viešą akcijų siūlymą ar viešą siūlymą įnešti įnašą. Neviešo akcijų siūlymo ar neviešo siūlymo įnešti įnašą atveju prašymas gauti veiklos leidimą Lietuvos bankui gali būti pateiktas jau pradėjus neviešą akcijų siūlymą ar neviešą siūlymą įnešti įnašą, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo investicinės bendrovės įsteigimo dienos. Šiuo pakeitimu teisinis reguliavimas priartinamas prie realiai rinkoje esančios situacijos, kai investicinės bendrovės steigiamos investavimo galimybes iš anksto aptarus su potencialiais investuotojais.

Dar viena svarbi IIKISĮ nuostata yra susijusi su informuotiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų administracinės naštos palengvinimu. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, pakeitusi ar papildžiusi kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, pasirinkusi ar pakeitusi valdymo įmonę, perdavusi dalį valdymo funkcijų kitai įmonei, perleidusi investicinį fondą sudarantį turtą kitai valdymo įmonei, sujungusi valdymo įmonės valdomus investicinius fondus, sudariusi ar pakeitusi sutartį su kolektyvinio investavimo subjekto turto saugotoju, privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas apie tai informuoti priežiūros instituciją, kartu pateikdama su tuo susijusią informaciją. Piežiūros institucija taip pat privalo būti informuota ir apie valdymo įmonės ar investicinės bendrovės reorganizavimą ar pertvarkymą. Minėtiems veiksmams atlikti pagal KISĮ valdomi kolektyvinio investavimo subjektai turi gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą, arba, tam tikrais atvejais, apie tai iš anksto informuoti Lietuvos banką.

Atkreiptinas dėmesys, jog priimant IIKISĮ buvo papildytas Lietuvos Respublikos finansų įstaigų 4 str., nustatant, jog finansų įstaigomis nelaikomi informuotiesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai ir tik šiuos subjektus valdančios valdymo įmonės, kas reiškia, jog informuotiesiems investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams bei jų valdymo įmonėms netaikomi finansų įstaigoms keliami reikalavimai.

Kapitalo reikalavimai

Vienas iš svarbių naujojo IIKISĮ privalumų yra kapitalo reikalavimų sumažinimas pagal šį įstatymą veikiančioms valdymo įmonėms bei investicinėms bendrovėms. IIKISĮ 14 str. nustato, jog valdymo įmonių ar investicinių bendrovių kapitalui taikomi atitinkamą teisinę formą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, kai pagal KISĮ veikiančių valdymo įmonių bei investicinių bendrovių kapitalo reikalavimai nustatyti sudėtingose ir didelės apimties kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklėse.

Depozitoriumas

KISĮ 31 str. 1 d. nustato, kad kolektyvinio investavimo subjekto turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume. Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų turto saugojimui tokio reikalavimo nebėra. IIKISĮ įtvirtina bendrą taisyklę, jog kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto turtas visą laiką turi būti atskirtas nuo valdymo įmonės, vadovų, kitų valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ir kitų asmenų turto ir įtrauktas į apskaitą atskirai. Naujasis reglamentavimas išsprendžia iki šiol depozitoriumams kilusias problemas, susijusias su investavimo objektais, kurie faktiškai negalėjo būti saugomi depozitoriume, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto objektai ir pan. Bet kuriuo atveju, valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto finansinis turtas turi būti laikomas ir įtraukiamas į apskaitą pas turto saugotoją atidarytoje sąskaitoje atskirai nuo valdymo įmonei ir turto saugotojui priklausančio turto. Turto saugotoju gali būti tik komercinis bankas, turintis teisę teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje ir turintis registruotą buveinę ar padalinį Lietuvos Respublikoje.

Investicinių vienetų ar akcijų išleidimas, įsigijimas ir išpirkimas, įnašų įnešimo ir grąžinimo tvarka

KISĮ gana detaliai įtvirtina investicinių vienetų įsigijimo tvarką, investicinių vienetų kainos nustatymą bei investicinių vienetų išpirkimo tvarką. Naujasis IIKISĮ suteikia teisę valdymo įmonėms bei investicinėms bendrovėms vienetų išleidimo, įsigijimo ir išpirkimo tvarką, įnašų įnešimo ir grąžinimo tvarką nustatyti informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų steigimo dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys, jog priimant IIKISĮ buvo pakeistos KISĮ nuostatos, reglamentuojančios nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo kolektyvinių investavimo subjektų investicinių vienetų ir akcijų įsigijimą. Šių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų įsigijimo tvarka ir terminai taip pat galės būti nustatomi jų steigimo dokumentuose.

IIKISĮ nustato, jog kolektyvinio investavimo subjekto investicinio vieneto, akcijos ar įnašo vertė skaičiuojama kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dažnumu, bet ne rečiau kaip kartą per metus, o KISĮ aiškiai įtvirtina, jog investicinių vienetų ar akcijų kaina nustatoma grynųjų aktyvų vertę padalijus iš visų apyvartoje esančių investicinių vienetų ar akcijų skaičiaus. Pažymėtina, jog IIKISĮ liberaliau reglamentuoja grynųjų aktyvų nustatymo tvarką, įvirtindamas, jog kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir vadovaujantis kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nurodytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis ir rinkoje pripažintų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų asocijuotų struktūrų rekomenduojamais turto vertinimo principais ir metodais. KISĮ 31 str. nustato, jog grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir vadovaujantis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais, kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis.

Investavimo objektai

KISĮ nustatyti baigtiniai suderintųjų bei specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų galimų investavimo objektų sąrašai bei detalūs diversifikavimo reikalavimai. IIKISĮ 30 str. nustato, jog informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto turtas turi būti investuojamas į jo steigimo dokumentuose nurodytus investavimo objektus. Taigi, valdytojams leidžiama patiems nustatyti investavimo objektus, į kuriuos investuos jų valdomi kolektyvinio investavimo subjektai. IIKISĮ taip pat nustato, jog informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis visais atvejais privalo būti diversifikuotas tiek, kad užtikrintų tinkamą investavimo rizikos išskaidymą, tačiau ši pareiga netaikoma informuotiesiems investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurių turtas investuojamas išskirtinai laikantis rizikos kapitalo investavimo strategijos. Priežiūros institucija (Lietuvos bankas) įstatyme įpareigota nustatyti reikalavimus rizikos kapitalo investavimo strategijai bei investicijų portfelio, užtikrinančio tinkamą rizikos išskaidymą, diversifikavimo reikalavimus.

***

Šiame straipsnyje paminėta tik keletas informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų bei kitų kolektyvinio investavimo subjektų reglamentavimo skirtumų. Tikimasi, jog atsižvelgdami į šį naują reglamentavimą lietuviško kapitalo valdytojai bei kiti Baltijos regiono kolektyvinio investavimo subjektai daugiau investuos Lietuvoje, steigsis nauji kolektyvinio investavimo subjektai ir taip bus skatinamas Lietuvos kapitalo rinkų ir Lietuvos ekonomikos vystimasis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *