Žemės sklypas negali būti dovana užsienio piliečiui

Triniti

Daugiau nei prieš du dešimtmečius patvirtintoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje jos autoriai numatė galimas grėsmes ir užsieniečiams uždraudė nuosavybės teise pirkti žemę mūsų šalyje. Todėl šiuo metu, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, užsienio valstybių piliečiai ir užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės, negali įsigyti žemės Lietuvos Respublikoje.

Paminėtina, kad užsienio subjektai negali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės iki Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje apibrėžto 7 metų pereinamojo laikotarpio pabaigos, kuris, įvertinus itin ryškius žemės kainų skirtumus tarp mūsų šalies ir daugelio Europos valstybių bei siekiant, kad Lietuvos ir Europos valstybių žemės rinkos būtų lygiavertės, buvo pratęstas dar trejiems metams, t.y. iki 2014 m. balandžio 30 d.

Vis dėlto, net ir galiojant minėtam imperatyviam įstatymo draudimui, ilgą laiką užsieniečiai apeidinėjo minėtą draudimą ir žemės ūkio bei miško paskirties žemę įsigydavo netiesiogiai, t.y. per tarpininkus (Lietuvos piliečius) arba įsteigdami Lietuvoje įmonę. Anot neoficialios statistikos, užsieniečiai per tarpininkus arba Lietuvoje įsteigtus juridinius asmenis valdo iki 10 proc. žemės ūkio ar miško paskirties žemės.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, įvertinęs tokį įstatymų formalų teisingumą, ėmėsi iniciatyvos ir suformavo precedentą, kuriuo nustatė, kad sandorio tikrasis tikslas – parduoti žemę užsienio subjektui (nors ir per Lietuvoje įsteigtą įmonę), prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Minėtos nutarties pagrindu buvo atverti keliai Lietuvos Teisėsaugos institucijoms ginti viešąjį interesą dėl užsienio piliečių netiesiogiai įsigytos žemės Lietuvos Respublikoje.

Vienoje naujausių kasacinio teismo nutarčių teismas taip pat pasisakė ir dėl dovanojimo sutarties pagrindu užsienio piliečio įgytos žemės mūsų šalyje. Teismas konstatavo, kad Rusijos pilietė nebūdama Lietuvos Respublikos pilietė, Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietė ir tokių užsienio valstybių, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatinė gyventoja, gavusi žemės sklypą kaip dovaną, įgijo jį esant imperatyviajam įstatymo draudimui, todėl toks sandoris buvo pripažintas negaliojančiu nuo dovanojimo sutarties sudarymo momento.

Verta paminėti ir tai, kad esant paveldėjimo teisiniams santykiams, t.y. Lietuvos piliečio mirties atveju, kuris turėjo asmeninės nuosavybės teise jam priklausančių pastatų su žeme, jo įpėdiniai užsieniečiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.75 str. įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę. Vadinasi, žemė pagal įpėdinio pateiktą paveldėjimo teisės liudijimą bus parduodama, o gauta suma išmokama įpėdiniui. Tuo tarpu, jeigu paveldima žemė turi statinių, paveldėjimo teisės liudijimas į pastatus bus išduotas, kadangi pastatams nuosavybės teisės apribojimų užsienio subjektų atžvilgiu nėra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *