Vieningas patentas žada radikalius pasikeitimus Europos patentų sistemoje 2014 metais

Triniti

2013 metų vasario 19 dieną 24 ES valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos, atstovams pasirašius Susitarimą dėl Bendro patentų teismo, Europos Sąjunga (ES) ėmėsi eilės veiksmų vieningos Europos patentų sistemos įgyvendinimui. Šis vieningas Europos patentas, kuris, tikėtina, taps realiu bei įmanomu jau 2014 metų pradžioje, veiks kartu su jau egzistuojančiu Europos patentų organizacijos procesu bei suteiks galimybę įgyti išradimo apsaugą visose prie sistemos prisijungusiose ES valstybėse narėse pateikiant tik vieną patentinę paraišką.

Įsigaliojus vieningo patento sistemai, pareiškėjas turės galimybę pateikti paraišką vadovaudamasis įprastine bei jau gana ilgą laiką veikiančia Europos patentų organizacijos procedūra, tačiau prieš priimant sprendimą išduoti patentą, pareiškėjas galės išplėsti suteikiamą apsaugą, nurodydamas, jog siekia „vieningo“ patento, suteikiančio apsaugą visose prie sistemos prisijungusiose ES valstybėse narėse. Sprendimas dėl tokio apsaugos išplėtimo turės būti priimtas per vieną mėnesį nuo sprendimo išduoti patentą paskelbimo, tuo tarpu pats patentas bus saugomas Europos patentų organizacijos depozitoriume vietoj to, kad būtų siunčiamas kiekvienos iš valstybių narių nacionaliniams patentų biurams, kaip kad yra šiuo metu.

Vieningas patentas galios bei suteiks apsaugą 25 valstybėse narėse iš 27. Taip pat, su vieningu patentu susijusių ginčų sprendimui bus įsteigtas Bendras patentų teismas, kurio sprendimai bus privalomi bei galės būti įgyvendinti visose 25 prie sistemos prisijungusiose narėse.

Situacija šiuo metu

Šiuo metu veikianti Europos patentų sistema yra sudėtinga bei gana nevientisa.

Pirma, kiekvienoje ES valstybėje narėje egzistuoja nacionaliniai išradimų apsaugos mechanizmai, leidžiantys įgyti išradimo apsaugą, registruojant patentą toje konkrečioje valstybėje.

Taip pat paraleliai veikia Europos patentų organizacijos sukurta ir Europos patentų tarnybos administruojama sistema, kuria pasinaudojus galima paprasčiau ir greičiau patentuoti išradimus prie sistemos prisijungusiose 38 valstybėse. Čia svarbu užsiminti, kad Europos patentų organizacija nėra Europos Sąjungos darinys, o Europos patentų tarnyba – tai ne Europos Sąjungos institucija. Šią organizaciją 1973 metais įkūrė septynios Europos valstybės, pasirašydamos Europos patentų konvenciją, o vėliau prie jos prisijungė dar trisdešimt šalių.

Ši Europos sistema yra daugiau techninio ar administracinio pobūdžio. Ji sudaro galimybę pareiškėjui pateikti vieną patento paraišką Europos patentų tarnybai ir nurodyti, kokiose šalyse narėse jis norės  gauti išradimo apsaugą, tačiau faktiškai išradimai yra patentuojami atskirose šalyse, kurias nurodė pareiškėjas, ir suteikia tokias teises, kokias garantuoja nacionalinė tų valstybių teisė. Kitais žodžiais tariant, tokiu būdu pareiškėjas įgyja nacionalinių patentų „rinkinį“. Atitinkamai, visi su tokiu būdu patentuotu išradimu susiję klausimai, tarp jų ir patentų galiojimo ar jų suteikiamų teisių pažeidimo klausimai, yra kiekvienos valstybės nacionalinės teisės klausimas ir visi ginčai dėl to nagrinėjami kiekvienoje valstybėje atskirai.

Naujosios sistemos privalumai ir trūkumai

Tokia sistema būtų galėjusi sėkmingai egzistuoti ir toliau, jei ne retam išradėjui prieinama išradimo patentavimo bei tolimesnio patento išlaikymo kaina, kurios didžiąją dalį sudaro patentinių paraiškų vertimas į nacionalines Europos valstybių kalbas (šiuo metu 27 Europos Sąjungos valstybėse naudojamos 23 oficialios kalbos). Dėl to retas pareiškėjas išgali patentuoti išradimą visose Europos valstybėse. Vietoj to pasirenkamos tik kelios didžiausios rinkos.

Siekiant išspręsti šia problemą ir buvo iškelta vieningo ES patento idėja, kuri, kaip minėta, 2014 metų pradžioje, tikėtina, taps realia. Žemiau, keli naujosios sistemos privalumai bei trūkumai:

Pirma, tikimasi, jog ženkliai sumažės apsaugos kaina. Šiuo metu pareiškėjai turi itin atsargiai įvertinti savo finansines galimybes siekiant apsaugos. Apsaugos įgijimas visose 27 ES valstybėse narėse gali kainuoti iki 100 000 LTL (įskaitant vertimo išlaidas) ir tai yra kaina be pradinio paraiškos padavimo mokesčio. Tuo tarpu įsigaliojus vieningo patento sistemai, EPO bus mokamas vienas 26 650 LTL dydžio mokestis už apsaugą 24 iš 27 valstybių narių.

Taip pat, šiuo metu yra gana įprasta, kad iš esmės lygiaverčiai ginčai, sprendžiant juos skirtingose valstybėse, baigiasi vienas kitam prieštaraujančiais teismų sprendimais. Įsteigus Bendrą patentų teismą, bet koks šio teismo sprendimas bus privalomas ir vienodai įgyvendinamas visose 25 valstybėse.

Tuo tarpu vienu iš didžiausiu sistemos trūkumų įvardijama tai, kad sistemoje dalyvauti atsisakė vienos didžiausių Europos rinkų – Italija ir Ispanija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *